„Be jokios abejonės, tai viena keisčiausių ir sudėtingiausių bylų, kurias teko tirti“, – 2016 metais „Delfi“ sakė Kauno apygardos prokurorė Auksė Lipkevičienė. Tuo metu byla buvo tiriama jau kelis mėnesius. Tais metais I. Bogovičienė sėdo į teisiamųjų suolą. Vėliau teisme buvo įrodyta, kad moteris nuodijo savo vos metų sulaukusį vaikelį tol, kol šis mirė. Moteris savo kūdikiui leisdavo formaliną – bespalvį savito aštraus kvapo skystį, naudojamą dezinfekuoti, anatominiams preparatams konservuoti, odoms rauginti, mirusiesiems balzamuoti.
Ši byla sudėtinga ne tik savo žiauria tematika ar kaltės nepripažinimu, bet ir Lietuvos Aukščiausiojo teismo nutartyje minima aplinkybe, jog I. Bogovičienė turi Miunhauzeno sindromą ir deleguotąjį Miunhauzeno sindromą (asmenybės sutrikimai). Šie sutrikimai laikomi vienais keisčiausių pasaulyje. Šiuos sutrikimus turintys asmenys, siekdami aplinkinių dėmesio, simuliuoja, perdeda ar tyčia sukelia ligos simptomų sau ar kitiems asmenims.
„Delfi plius“ primena šį Lietuvą šokiravusį nusikaltimą ir paaiškina, kaip atrodo Miunhauzeno sutrikimas. Galbūt ši informacija padės ateityje apsisaugoti nuo galimų tragedijų.