Ilgai trunka ir brangu?
Paprasčiausias būdas įrengti tokį šiltnamį savo sklype – užsisakyti iš vienos iš Baltijos šalių rinkai atatstovaujančių įmonių jau pagamintą variantą. Bet svarbu suprasti, kad pirmiausia, šis variantas nebus pigus, o antra, galbūt jums teks palaukti kelis mėnesius.
Pasak Andrio Jansono, įmonės „SIA Cerise“ (bendrovė parduoda sodo baldus, šiltnamius ir profesionalius įrankius sodininkams) valdybos nario, populiariausias jų parduodamas variantas – šiltnamis „Grieta“ (9,7 kv. m), kurio bazinė kaina siekia 5 300 eurų. Ir tai dar ne riba: atsižvelgus į įvairius dekoro elementus, kuriuos siūlo įmonė, taip pat papildomas lentynas, nuotakų sistemą, pristatymo ir montavimo darbus, šiltnamio kaina gali viršyti šešis tūkstančius eurų. Latvijoje gaminamų medinių ir stiklinių šiltnamių kainos gali skirtis net 7800 eurų: nuo 3900 iki 11700 eurų (be pristatymo).
Pristatymą „Cerise“ žada suorganizuoti per keturias-aštuonias savaites nuo užsakymo dienos (atsižvelgiant į pasirinktą šiltnamio modelį). Pats Andris tvirtina, kad planuodami šiltnamių konstravimą, jie orientuojasi į metų laikus ir stengiasi, kad pavasarį įmonės siūlomų variantų būtų daugiausia. Ir suprantama – juk sezono pradžia. Kitų metų laiku galbūt teks palaukti kiek ilgėliau.
Kalbėdama apie šiltnamio montavimą, bendrovė tvirtina, kad surinkti jį galima ir savarankiškai, pasikliaujant savo jėgomis – svarbiausia laikytis instrukcijų. Bet jeigu nenorite tuo užsiimti patys ar tiesiog baiminatės, kad vienur ar kitur iškils kliūčių ir nesugebėsite, montavimo darbus galima patikėti ir įmonės darbuotojams – šiltnamis bus sumontuotas per kelias valandas ir tai jums kainuos nuo 300 iki 400 eurų, atsižvelgiant į tai, kurioje Latvijos vietoje stovės šiltnamis.
Tokių šiltnamių brangumą patvirtina ir Edvinas Silovas, bendrovės „Janssens Baltica“ atstovas. Pasak jo, minimali jų siūlomų šiltnamių kaina siekia 2000 eurų (kai statinio plotas siekia 3,7 kv. m), o visi kiti modeliai – dar brangesni. Pavyzdžiui, 23,3 kv. m ploto šiltnamis „Master Victorian“ (aliumininis karkasas ir stiklas) jums kainuos 5794,59 euro (be pristatymo ir montavimo darbų – dar 556 eurai).
Šiltnamio kaina gali padidėti ir užsisakius papildomus jo priedus, tokius kaip, automatiniai langų atidarytuvai, įvairios lentynos, laistymo sistema, lysvės iš PVC (polivinilchlorido), takeliai, kompostui ir lietaus vandens rinkimui skirtos statinės, t.t.
„Janssens Baltica“ siūlomi šiltnamiai pristatomi iš Belgijos, ir jeigu aukščiau minėto „Master Victorian“ šiltnamio pristatymo į Latviją terminas siekia šešias savaites, tam tikrų atskirų modelių, pasak E. Silovo, gali tekti laukti ir dvylika mėnesių.
Kai kurie panašių šiltnamių ir oranžerijų savininkai, ieškodami pigesnių ir įdomesnių variantų, kreipiasi į Lietuvoje bei Estijoje esančias įmones, bet, mūsų nuomone, toks žingsnis retai kada pasiteisina. Sunkumai, susiję su komunikacija ir logistika, faktiškai „eliminuoja“ visus galimus kainos pliusus. Nors, pavyzdžiui, Taline veikianti estų bendrovė „Gardelino OU“ parduoda šiltnamį „Vitavia Jupiter 9900“ (jo plotas – 9,9 kv. m) už 1300-2200 eurų, atsižvelgiant į šiltnamio dangą (ar jis pagamintas iš polikarbonato ar iš stiklo); kaip tokio statinio, ši kaina tikra nėra didelė. Pavyzdžiui, būtent tokį kelią pasirinko Ieva Zorgeviča: ji įsigijo šiltnamį Lietuvoje (apie šį šiltnamį mes pasakojome praėjusiais metais publikuotame straipsnyje).
Be daržovių, bet užtat su nukaltais baldais ir nuostabiais vaizdais
O štai Guna Rukšanė, kuri kartu su savo vyru, selekcininku Janinu Rukšanu šeimininkauja gerai žinomame ne tik Latvijoje, bet visame pasaulyje ūkyje su didžiausia planetoje krokų kolekcija, šiltnamį užsisakė Latvijoje. Kaip pasakoja pati Guna, ji šią idėją nešiojosi jau seniai – svajojo turėti aplink namus gėlių oranžeriją, - bet vis nesusiruošdavo imtis ją įgyvendinti. „Ir štai praėjusiais metais kartą su vyru vakarieniavome Valmieroje esančiame restorane „Rātes Vārti“ ir pamatėme ten kelis dailius stiklinius namelius. Užsisakėme maisto, pasėdėjome ir jau baigdami vakarieniauti pasiteiravome restorano darbuotojų apie šiuos namelius, - prisimena Guna. – Paaiškėjo, kad iš tikrųjų tai šiltnamiai, tik restauratoriai nusprendė juos panaudoti ne gėlėms auginti, o kaip vasaros terasas.“
„O pas mus prie namo kaip tik buvo tokia vieta, kurią aš jau seniai norėjau sutvarkyti, - toliau pasakoja Guna. – Aš net buvau pradėjusi ją tvarkyti, kūriau planus, kas ir kaip ten bus... Ir čia mes pamatėme tuos šiltnamius. Vyras klausia: „Tau patinka?“ O aš jam: „Taip, žinoma!“ Na mes ir užsisakėm.“
Šiltnamis buvo užsakytas iš latvių įmonės, bet atgabenti jį turėjo iš Belgijos. Guna su šeima laukė užsakymo visą mėnesį, per tą laiką suspėjo sutvarkyti vietą, užbėrė smėlio, sudėjo akmenis... Užsakymas vėlavo dėl visame pasaulyje įsiliepsnojusios COVID-19 pandemijos.
„Apskritai kalbant, ši konstrukcija tapo ir oranžerija, ir vieta, kur galima priimti svečius, - savo įspūdžiais dalijasi Guna. – Be to, mūsų šiltnamis labai gerai sulaiko šilumą, todėl keletą kartų čia surengėme vakarėlius net lapkričio mėnesį. O dabar pas mus žmonės dažnai atvyksta pasigėrėti žydinčiais krokais ir, išvydę mūsų naująjį šiltnamį, iškart klausia, ar galima ten pasėdėti, užkąsti? Taip ir atsitiko, kad nuo pavasario mes ir vėl jį naudojame.“
Paklausta, ar patys statė šiltnamį, Guna purto galvą – montavo įmonė, iš kurios jie įsigijo visą oranžeriją. „Vyrukai ką reikia išmatavo, išlygino ir viską patys įrengė maždaug per pusdienį. Viskas, kartu su montavimu, mums kainavo 3500 eurų“, - priduria Guna.
„Projektas – visiškai standartinis, mes patys nieko nepridėjome. Jeigu nebūtume statę specialios platformos ir įrenginėję tiesiog ant žemės, tai būtų įprastas šiltnamis. O dabar jis stovi ant nedidelės pakylos, ir mes dažnai juokiamės, kad taip specialiai sumanyta, kad galėtume stebėti tuos, kas atvyko pasižiūrėti krokų“, - šypsosi Guna.
Puošti šiltnamio šeimininkė kol kas nemėgino, išskyrus kelias džiovintų gėlių kompozicijas. Ji tikisi vėlyvą pavasarį ar vasarą tam skirti daugiau laiko.
Beje, Guna nestokoja idėjų. Pirmiausia, šiltnamyje, kitoje durų pusėje, yra speciali vieta gėlėms, kur galima ne tik pastatyti vazonus, bet ir užberti žemės ir pasodinti, ką tik širdis geidžia.
Antra, Guna planuoja užsisakyti specialiai šiltnamiui stalą ir kėdes, kurie tiktų toje aplinkoje. „Aš jau seniau ieškau ko nors, kas ten tiktų, bet kol kas neradome nieko, kas man patiktų 100 procentų, - apgailestauja Guna. – Netoli mūsų viena įmonė gamina baldus iš geležies ir stiklo pagal užsakymą bet mums reikalingas trijų metrų ilgio stalas. O tokių baldų jie negamina, tad susitarėme, kad pavasarį dar kartą pas juos nuvyksime ir tai aptarsime.“
Na ir trečia, šeimininkė planuoja pakabinti šiltnamyje naujas užuolaidas. Pasak Gunos, šiltnamio komplekte buvo ir užuolaidos, bet jos jai nepatiko, ir ji jas nukabino. „Ten reikia ažūrinių“, - išduoda savo pageidavimą šeimininkė.
Apskritai Guna yra labai patenkinta pirkiniu ir jau kuria planus, kaip būtų galima šį šiltnamį panaudoti ateityje. Pavyzdžiui, kai epidemiologinė situacija pasikeis ir valdžia leis gausiai būriuotis, šiltnamyje galbūt bus galima organizuoti nedidelius renginius – juk ten lengvai telpa iki dešimties žmonių.
Didžiausia šeimininkės svajonė – prie namo pristatyti žiemos sodą. „Kad užeitum, o ten –daugybė augalų, kad būtų galima prisėsti ir pailsėti. Bet tai, žinoma, bus įmanoma tik tada, kai tam turėsiu didelį didelį kapitalą“, - juokiasi Guna.
Svajonės šiltnamis savo rankomis
Beje, šiltnamį, skirtą ne tik darbui, bet ir poilsiui, galima pastatyti ir patiems, savo rankomis. Betijos Rudzitės istorija tai puikiai iliustruoja, - ji kartu su tėčiu sugalvojo ir pastatė šiltnamį savo rankomis, faktiškai nuo nulio.
„Mano šeima turi didelį sklypą miško apsuptyje, ant Kanierio ežero kranto, - pasakoja Betija. – Mūsų šeimoje trys vaikai, ir aš, žinoma, norėjau, kad jie augtų apsupti gamtos, valgytų sveiką maistą ir išmoktų savarankiškai iš sėklų užsiauginti daržovių.“
Prireikė maždaug trijų mėnesių, kol galiausiai Betijos ir jos tėvo svajonė buvo įgyvendinta – viską darė savo jėgomis, nuo nulio. Pirmiausia teko pastatyti tvorą, nes šeima gyvena miško pakraštyje ir dažnai sulaukdavo „svečių“: elnių, šernų, zuikių ir kitų miško gyventojų, kurie taikydavosi paskanauti bet kokių pasodintų gėrybių. Na ir apskritai, ši teritorija iš pradžių priminė vieną didelę užžėlusią pievą.
„Tyrinėdama įvairius šiltnamių tipus, dažnai akis užkliūdavo už variantų, sumeistrautų iš senų medinių langų rėmų. Nusprendžiau išmėginti laimę ir patalpinau skelbimą feisbuko grupėje: ieškau didelių medinių langų, - savo istoriją pasakoja Betija. – Man labai pasisekė ir į mano prašymą atsiliepė vienas iš vietinių gyventojų, kuris visiškai nemokamai atidavė man baltus langų rėmus, iš kurių mes ir pastatėme šiltnamio sienas. Vėliau, orientuodamiesi į šių langų išmatavimus, projektavome šiltnamio ilgį ir aukštį – galiausiai išdygo 700x300x270 cm dydžio statinys.“
„Kaip pamatą, panaudojome betoninius šaligatvio bortelius (taip pat atiduotus), o tarpines sijas pasigaminome iš klijuoto tašo, kuris yra pigesnis nei mediena, bet jas būtina nudažyti drėgmei atspariais dažais.“
Be to, Betija su tėvu abiejuose šiltnamio galuose įrengė po duris: kad būtų patogiau ir kad geriau vėdintųsi patalpa. Šiltnamio stogas - iš storo polikarbonato sluoksnio. „Pagal kainą jis mums atsiėjo kiek brangiau nei įprastas šiltnamis iš polikarbonato, bet jeigu visus darbus atliekant patiems, įtraukiant ir šeimos narius, tuomet nebus jau taip brangu, - priduria Betija. – Tokio šiltnamio visiškai užteks pamaitinti pomidorais šeimą, gimines ir artimuosius, o dar ir žiemai užsikonservuoti užteks.“
Beje, šiltnamis, nėra paskutinis Betijos projektas. Kaip pasakoja pati šeimininkė, ji labai norėjo būti kuo nors naudinga visuomenei ir parengė projektą dėl „visuomenės sodo“ įrengimo; jame vaikai ir paaugliai galėtų mokytis sodininkystės paslapčių, kaip savarankiškai sodinti augalus ir juos prižiūrėti. Idėją susilaukė palaikymo, bet pandemija sujaukė visus planus. Ir tada Betija kreipėsi į Lapmežciemos valsčiuje įsikūrusio vaikų darželio „Vilnītis“ mokytojus ir auklėtojus, ir rudenį surengė vaikučiams tikrą moliūgo derliaus šventę savo šiltnamyje.
Kaip sako pati šeimininkė, sodas jai – tai nemokama terapija, reikalaujanti daug laiko ir energijos, bet užtat suteikianti daug džiaugsmo ir malonumo. O šiltnamio statybos, ir viskas, kas sekė po to, tik patvirtina šį faktą. Ir dar kartą įrodo, kad kai kažko labai nori, viskas yra įmanoma