Senamadiškame Kinijos bankų pasaulyje vadovai viešą kritiką reiškia retai. Dėl to elektroninės prekybos milžinės „Alibaba“ įkūrėjui Jackui Ma 2008 m. pasiskundus, kad smulkiems verslams labai sunku gauti paskolą, jo žodžiai pateko į laikraščių antraštes: „Jei bankai nepasikeis, mes patys pakeisime bankus“, – tada pareiškė jis. Daugiau savo perspėjimų jis nekartojo. Ir nereikėjo.
Iš „Alibaba“ mokėjimo paslaugos gimusi „Ant Group“ padėjo J. Ma padaryti nepaprastai didelę įtaką Kinijos finansinei sistemai. „Ant“ suteikė Kinijai pasaulio lyderės skaitmeninių mokėjimų srityje statusą, padėjo pradedantiems verslininkams ir vartotojams kur kas lengviau gauti paskolų ir labai pakeitė žmonių finansinius įpročius. Dabar „Ant Group“ pati tapo milžine. Praeitais metais ji turėjo daugiau kaip 1 mlrd. aktyvių vartotojų, o jos apdorojamų mokėjimų vertė siekė 110 trln. juanių (16 trln. dolerių) – beveik 25 kartus daugiau negu didžiausia mokėjimo platforma už Kinijos ribų laikomos „PayPal“.
Artimiausiomis savaitėmis įvyksiantis pradinis viešas akcijų platinimas (IPO) dar kartą įrodys „Ant“ augimo mastą. Prognozuojama, kad jis įmonei atneš daugiau kaip 30 mlrd. dolerių ir nurungs praeitais metais rekordą sumušusį Saudo Arabijos „Saudi Aramco“ debiutą, taip simbolizuodamas, kad pasaulį, kuriame labiausiai vertinta nafta, keičia pasaulis, kuriame vertingesni tampa duomenys. Prognozuojamas „Ant“ akcijos kainos ir pelno santykis siekia 40, tad „Ant“ rinkos kapitalizacija gali viršyti 300 mlrd. dolerių – daugiau nei bet kurio kito banko pasaulyje.
Kas toji „Ant“?
O už dydį svarbesnė „Ant“ įtaka. Įmonė pasaulyje svarbesnė už bet kurią kitą Kinijos finansinę instituciją. Kinijos bankai dideli, tačiau priklauso valstybei, todėl dirba nenašiai. O į „Ant“ užsienio finansų įmonių atstovai žvelgia smalsiai, pavydžiai ir nerimastingai. Teigiama, kad kai kurie priešiškai nusiteikę Baltųjų rūmų pareigūnai nori sutramdyti įmonę arba pakenkti jos IPO. „Ant“ – labiausiai integruota finansinių technologijų platforma pasaulyje. Tarsi į viena būtų sujungta: „Apple“ mokėjimams ne internetu, „PayPal“ mokėjimams internetu, „Venmo“ pervedimams, „Mastercard“ kreditinėms kortelėms, „JPMorgan Chase“ vartotojų finansams ir „iShares“ investicijoms, be to, dėl visa ko pridėtos ir draudimo tarpininkavimo paslaugos – ir visa tai vienoje mobiliojo telefono programėlėje.
Turint omenyje, kiek daug Kinijoje renkama vartotojų duomenų ir kaip palyginus laisvai žvelgiama į jų naudojimą, „Ant“ turi tvirtesnį pagrindą, negu kitų šalių finansinių technologijų įmonės. Į jos kredito rizikos vertinimo modelius įtraukiama daugiau kaip 3 000 kintamųjų, o automatinės jos sistemos nuspręsti, ar suteikti paskolą, gali per tris minutes – atrodytų, kad tai neįtikėtina, tačiau „Alibaba“ jau įrodė, kad geba per sekundę apdoroti net 544 000 užsakymų. Trumpai tariant, „Ant“ – tai geriausias pasaulyje pavyzdys, koks milžiniškas skaitmeninių finansų potencialas. Tačiau šiai sričiai vis tobulėjant įmonė taip pat gali atskleisti pramonės ribas.
Pradėkime nuo apgaulingai paprasto klausimo: kas toji „Ant“? Per dešimtmetį, kurį gyvavo kaip nepriklausoma įmonė, ji pavadinimą pakeitė jau tris kartus – iš „Alibaba E Commerce“ į „Ant Small and Micro Financial Services“, o tada – į „Ant Group“. Įmonė vadino save „finansinių technologijų“ lydere. Tada J. Ma pakeitė šį terminą į „technologijų finansus“, taip norėdamas pabrėžti, kam teikiama pirmenybė. „Ant“ atskirti nuo finansinių įmonių bandoma taip atkakliai, kad kai kurių tarpininkavimo paslaugų teikėjų paprašyta įmonei vertinti paskirti technologijų analitikų (žinoma, svarbu ir tai, kad technologijų įmonių akcijų vertė paprastai kur kas didesnė už bankų).
2019 m. visoje Kinijoje skaitmeninių mokėjimų vertė buvo 201 trln. juanių – nors 2010 m. ji tesiekė 1 trln. juanių. Iš „Alipay“ dalį rinkos perėmė „Tencent“, kuri prie populiariausios Kinijos žinučių programėlės „WeChat“ pridėjo mokėjimų funkciją. Abi įmonės už mokėjimą gauna vos 0,1 proc. jo vertės – mažiau negu už naudojimąsi debetine kortele gauna bankai. Tačiau pažvelgus į jų mastą bendros sumos vis tiek didelės. „Ant“ iš mokėjimų srities praeitais metais gavo 52 mlrd. juanių pajamų. Tačiau augimas ėmė lėtėti – 2017 m. mokėjimai sudarė 55 proc. „Ant“ pajamų, o pirmojoje šių metų pusėje – tik 36 proc. Tačiau svarbiausia, kad mokėjimai tėra pirmasis žingsnis, padedantis „Ant“ pritraukti vartotojų, juos suprasti ir galų gale juos stebėti.
Labiausiai šie duomenys naudingi „Ant“ paskolų teikimo skyriui – antrajam įmonės sektoriui (kurį „Ant“ vadina „kreditų technologijomis“). Teikti paskolas vartotojams „Ant“ pradėjo visai neseniai, tik 2014 m., įkūrusi „Huabei“ – periodiškai atnaujinamą nedraustą kredito liniją, kitaip tariant, virtualią kreditinę kortelę. „Alipay“ vartotojai gali pasinaudoti „Huabei“ ir atidėti mokėjimus mėnesiui arba suskaidyti juos į dalines įmokas. Kreditinės kortelės Kinijoje niekad nebuvo paplitusios, tad „Huabei“ iškart išpopuliarėjo. Tada sukurta „Jiebei“ – „Alipay“ funkcija, suteikianti galimybę skolintis didesnes sumas. „Ant“ taip pat teikia paskolas, skirtas labai smulkiems verslams. Metinės palūkanų normos svyruoja nuo 7 iki 14 proc. – mažiau, negu kitų mažas paskolas teikiančių įmonių.
Kaip ir daugelis „Ant“ klientų, visą parą dirbančios parduotuvės „Rabbits Go Home“ Kinijos rytiniame mieste Dongjange savininkė Zhu Yifan verslą pradėjo kukliai. Prieš ketverius metus ji su vyru norėjo atidaryti savo parduotuvę. Neturėdami turto, kurį galėtų užstatyti, negalėjo gauti paskolos. Tačiau pora pasiskolino pinigų iš draugų ir giminių, ir, nusprendę surizikuoti, pasiskolino didžiausią galimą sumą – 10 000 juanių – iš „Ant“. Grąžinus pirmąją paskolą ir paskatinus klientus naudoti „Alipay“ (ir taip suteikus „Ant“ galimybę pamatyti parduotuvės daromą apyvartą) Y. Zhu kredito vertinimo balas pagerėjo. Dabar ji turi 100 000 juanių „Ant“ kredito liniją, kuri suteikia jai galimybę prieš užimtus šventinius laikotarpius pasiruošti daugiau atsargų.
Taigi „Ant“ sugalvojo naują metodą. Dabar ji randa ir įvertina norinčiuosius pasiskolinti, o tada nukreipia juos į bankus, kurie suteikia paskolas. Pati „Ant“ gauna „mokestį už technologijų paslaugas“. Skolintojams šis procesas būna vientisas – užtenka keliskart paliesti telefono ekraną, ir jų prašymai patenkinami arba atmetami. Taigi „Ant“ skolina naudodama daug pelno be kapitalo teikiantį verslo modelį. Net 98 proc. paskolų laikomos kitų įmonių turtu. Kreditas tapo didžiausiu „Ant“ verslo segmentu, pirmąjį šių metų pusmetį sudariusiu 39 proc. įmonės pajamų.
O „Ant“ platformos stiprybė suteikė galimybę įkurti trečiąjį ir ketvirtąjį verslo segmentą – turto valdymą ir draudimą („Ant“ terminais tariant, „draudimo technologijas“ ir „investicijų technologijas“). Turto valdymo verslą „Ant“ pradėjo 2013 m., įkūrusi „Yu’ebao“ („likusį lobį“). Sumanyta, kad pinigų „Alipay“ turintys pardavėjai ir pirkėjai galėtų laikyti juos pinigų rinkos fonde ir gauti nedidelę grąžą. Galų gale „Yu’ebao“ pritraukė vien pinigus laikyti norinčių klientų, nes grąža (dabar siekianti apie 1,7 proc.) buvo didesnė negu einamųjų sąskaitų bankuose. 2017 m. „Yu’ebao“ tapo didžiausiu pagal dydį pasaulio pinigų rinkos fondu.
Tada „Ant“ praplėtė savo pasiūlymus ir tapo vienu galingiausių Kinijos investicijų teikimo kanalų. Dabar per „Ant“ apie 6 000 įvairių produktų, pavyzdžiui, akcijų ir obligacijų fondų, parduoda net 170 įmonių. Visos kartu šios įmonės turi apie 4,1 trln. juanių programėlės pagalba valdomo turto. Kaip ir skolinimo versle, „Ant“ patikrina potencialius klientus ir nukreipia juos prie galimų produktų, o tada pasiima aptarnavimo mokestį. „Su „Ant“ augome greičiau nei bet kurioje kitoje skaitmeninėje platformoje“, – teigia „Invesco Great Wall Fund Management“ generalinio direktoriaus pavaduotoja Li Li. Du jos grupės pinigų rinkos fondai 2018 m. pradžioje valdė 665 mln. juanių turto, o pradėjus juos pardavinėti per „Ant“, suma šių metų birželį išaugo iki 114 mlrd. juanių.
Į draudimo verslą „Ant“ įsitraukė visai neseniai. Visą dešimtmetį ji teikė siuntų draudimą iš „Alibaba“ pirktiems produktams ir teikė galimybę nepatenkintiems klientams prekes grąžinti nemokamai. Tačiau turto valdymo modelį draudimui įmonė ėmė taikyti tik per pastaruosius dvejus metus. Bendradarbiaudama su didelėmis draudimo įmonėmis „Ant“ ėmė teikti gyvybės, automobilio ir medicininį draudimą, kaip ir anksčiau imdama platinimo platformos mokestį. Dabar turto valdymas ir draudimas sudaro apie ketvirtį „Ant“ pajamų.
„Ant“ žengia į priekį
Pažvelgus į statistiką atrodo, kad „Ant“ – nesustabdoma. Ji svaiginamai išaugo kiekvienoje rinkoje, į kurią tik taikėsi. Įmonė remiasi technologijų pasauliui labai įprastu „tinklo efektu“ – t. y., kuo daugiau žmonių naudojasi platforma, tuo lengviau ji pritraukia dar daugiau paskolų teikėjų, norinčiųjų skolintis bei investuotojų. Toks uždaras ratas labai pelningas, ypač „Ant“ akcininkams. Ir vis dėlto yra trys veiksniai, galintys įmonės augimą sulėtinti: reguliavimo agentūros, konkurencija ir nuo jos verslo modelio neatsiejami trūkumai.
Reguliavimo agentūros Kinijoje kartais gali kelti daug keblumų. Jų pareigūnai nuolatos keičia taisykles bankams ir investuotojams, bandydami užkaišioti greitai augančioje, tačiau skolų slegiamoje ekonomikoje atsirandančias spragas. Daugelis ilgai manė, kad privačiojo sektoriaus įmonei „Ant“ pernelyg daug laisvės valstybės kontroliuojamoje sistemoje vyriausybė neduos.
Reguliavimo agentūros jau sudarė „Ant“ nemažai kliūčių. Pirmajam jos bandymui pradėti virtualią kreditinę kortelę užkirstas kelias. Vertybinių popierių rinkos taisyklės aukštyn kojomis apvertė jos skolinimo modelį. Vyriausybės planai standartizuoti QR kodus gali susilpninti jos mokėjimų verslą ir sumažinti jos įtaką rinkoje. O lapkritį atsiradus naujai taisyklei „Ant“ gali būti priversta turėti daugiau kapitalo.
Kitas „Ant“ kylantis pavojus – tai konkurencija. Iki 2013 m. mobilieji mokėjimai priklausė beveik vien „Ant“. Tačiau vėliau „Tencent“ pasinaudojo nepaprastai paplitusia „WeChat“ programėle ir pasiglemžė beveik 40 proc. rinkos. Kitos įmonės taip pat turi finansinių ambicijų. Maisto pristatymo paslaugas teikianti programėlė „Meituan“ dabar taip pat ėmė teikti kreditą. Elektroninės prekybos įmonės „JD.com“ finansinis skyrius ir internetinė turto valdymo platforma „Lufax“ šiais metais irgi ketina įvykdyti pradinį viešą akcijų platinimą.
Kol kas šių konkurentų įtaka finansų pasaulyje kur kas mažesnė negu „Ant“. Iš dalies taip yra dėl to, kad jų turimų duomenų mastas ne toks didelis. Specializuoto Kinijos investicijų banko „Blue Lotus“ atstovas Shawnas Yangas teigia, kad, pavyzdžiui, „Tencent“ turi smulkių ir dažnai atnaujinamų, tačiau mažos vertės duomenų apie vartojimą – o „Ant“ duomenys kur kas vertingesni, nes juos teikia daugiau kaip pusę Kinijos mažmeninės prekybos internetu sudaranti „Alibaba“.
Tačiau daug ką nulemia ir verslo kultūra. Prieštaringiausiai vertinta „Ant“ istorijos akimirka buvo J. Ma sprendimas atskirti „Ant“ nuo „Alibaba“ nepranešus „SoftBank“ ir „Yahoo“, kurioms tuo metu priklausė 70 proc. „Alibaba“ akcijų. J. Ma paaiškino, kad Kinijos reglamentai draudžia užsieniečiams turėti vidines mokėjimų įmones, nors šią problemą galbūt ir buvo galima apeiti. Kai kas įtarė, kad jis norėjo galingų investuotojų rasti arčiau namų. Pirmieji „Ant“ kaip nepriklausomos įmonės bandymai surinkti lėšų iš tiesų patraukė didelių valstybinių įmonių dėmesį. Dalis „Ant“ taip pat parduota įmonei, kurią valdė vieno iš svarbiausių Kinijos vadovų pirmaisiais „Alibaba“ gyvavimo metais Jiango Zemino anūkas.
Pažvelgus atgal panašu, kad įmonės atskirtos remiantis aiškia strategija. Pavertus ją atskira įmone „Ant“ suteikta motyvacijos tyrinėti tolimus bankų sistemos kampelius ir elgtis agresyviai. Vienos Kinijos elektroninės prekybos įmonės vadovas teigia, kad finansų skyrius nerimauja dėl galimų klaidų, kurios galėtų pakenkti svarbiausiam mažmeninės prekybos verslui. Tuo tarpu „Ant“ verslą diversifikavo, tad dabar iš „Alibaba“ gauna tik 10 proc. pelno. Kinijos elektroninės prekybos įmonėms jos sėkmė – sektinas pavyzdys. Nors jos keliais metais atsilieka, finansinių technologijų varžybos dar toli gražu nebaigtos.
O paskutinis „Ant“ kylantis pavojus turi daugiausiai pasekmių visam pasauliui: tai – jos verslo modelio prigimtis. Neapdraustos paskolos smulkiems vartotojams rizikingos, kad ir kaip jos bebūtų teikiamos. Tiesą sakant, nemažą išbandymą „Ant“ pateikė koronaviruso pandemija. Per įmonės programėlę išduotų ir daugiau kaip 30 dienų vėluojančių paskolų šiais metais beveik padvigubėjo – 2019 m. jos sudarė 1,5 proc. visų paskolų, o šią liepą – net 2,9 proc. Tačiau ši statistika geresnė negu daugumos Kinijos bankų. Ar taip nutiko dėl to, kad „Ant“ labai gerai dirba? Kai kurie kritikai teigia, kad šie rezultatai atspindi įmonės galią rinkoje. Žinodami, kad „Alibaba“ ir „Alipay“ jų veiklai labai svarbios, negrąžinti „Ant“ paskolų ryžtasi nedaugelis – skolininkai nerimauja, kad sumažėjęs kredito reitingas gali pakenkti kitiems verslo aspektams.
Vis dėlto daugelis bankininkų tiki, kad „Ant“ analitika tikrai pranašesnė. „Jiems nereikia ketvirčio rezultatų. Jie mato kasdienius pinigų srautus. Jie žino, kas jūsų klientai. Jie netgi žino, kas jūsų klientų klientai“, – teigė vienas bankininkas. Iš elektroninės prekybos tinklalapio, kuriame pateikiamas pristatymo adresas, „Ant“ gauna naujesnės informacijos apie kliento gyvenamąją vietą negu bankas. Remiantis tuo, ką žmogus perka, „Ant“ gali apytiksliai nuspėti, kokios jo pajamos ir įpročiai, pomėgiai ir gyvenimo būdas.
Tačiau pasak kartu su „Ant“ tyrimų projektus vykdžiusio Masačusetso technologijų instituto finansų profesoriaus Hui Cheno, asmeninė ir sisteminė rizika skiriasi. Mašinų mokymusi paremti „Ant“ algoritmai ilgai stebi asmenų elgesį ir geba pastebėti įpročius ir anomalijas. Tačiau jei nėra informacijos apie riziką, pavyzdžiui, didžiulį ekonominį šoką, mašinų mokymasis gali sutrikti.
Kai kurie trūkumai neatsiejami nuo pačios „Ant“ strategijos. Ji sukurta taikytis į didelį kiekį smulkių skolininkų ir investuotojų. „Jų analitiniai pranašumai naudingiausi tokioje masinėje rinkoje, kur tradiciniai bankininkystės modeliai neprieinami“, – teigia H. Chenas. Didžioji paskolų teikimo įmonėms srities dalis – apie 60 proc. visų Kinijos paskolų – „Ant“ kol kas bus neprieinama. Be to, „Ant“ santykiai su bankais netobuli. Įmonei bankai reikalingi tam, kad finansuotų platformoje teikiamas paskolas, tačiau įmonei augant bankai į ją ima žvelgti kaip į konkurentę. Kol kas tai nekelia bėdų, nes ji taikosi į vartotojus, kuriems bankų paslaugos nepasiekiamos. Tačiau „Ant“ privalo susidraugauti su tomis institucijomis, kurias anksčiau siekė nurungti.
Dvejonių kyla ir dėl jos investicijų bei draudimo platformų. „Ant“ pasiekė puikių rezultatų pardavinėdama pinigų rinkos fondus daugybei investuotojų į mažmeninę prekybą. Bet kilti vertės grandine gali būti sunku. „Jiems puikiai sekasi pardavinėti pigius produktus. Tačiau iš draudimo uždirbama ne taip“, – teigia konsultacijos įmonės „Enhance“ atstovas Samas Radwanas. Prieš sudarydami susitarimą dėl vertingos ir sudėtingos paslaugos, pavyzdžiui, kintamosios normos rentos, tarpininkai paprastai net keliskart susitinka su vartotoju. „Joks normalus klientas nepatikės tokios sudėtingos užduoties programėlei“, – teigia S. Radwanas.
Pergalės šokis
Siekdama pasaulinių tikslų „Ant“ taip pat susidūrė su nuo nenumatytomis problemomis. Jai priklauso dalis maždaug dešimties skirtingų finansinių technologijų įmonių Azijoje, pavyzdžiui, „Paytm“ Indijoje. Optimistai kažkada įsivaizdavo visą pasaulį jungiančią „Ant“, kurios kreditų pavertimo investicijomis architektūra peržengia valstybių sienas. Tačiau pirmojo smūgio ji sulaukė tada, kai 2018 m. JAV uždraudė „Ant“ nusipirkti pinigų pervedimo įmonę „MoneyGram“, kuri būtų padėjusi „Ant“ tapti pasauline pervedimų srities milžine. Kinijos užsienio politikai agresyvėjant imta labiau nerimauti dėl „Ant“ saugumo. Nenuostabu, kad plėtimuisi už Kinijos ribų „Ant“ planuoja skirti tik dešimtadalį iš IPO gautų lėšų.
Nepaisant visų šių trūkumų, iš „Ant“ gyvavimo dešimtmečio galima padaryti vieną išvadą – kad galimybių vis dar labai daug. „Invesco“ atstovė L. Li džiaugiasi savo fondų valdymo įmonės „Alipay“ programėlėje turimu mažyčiu tinklalapiu – vienu iš dešimčių tūkstančių „Ant“ ekosistemą sudarančių atskirų segmentų. Rugsėjo mėnesį „Invesco“ mažajame tinklalapyje surengė gyvą srautinę transliaciją ir aptarė savo padėtį rinkoje. Transliaciją stebėjo daugiau kaip 700 000 žmonių. Tai – tik vienas pavyzdys, atskleidžiantis, kad „Ant“ dešimtims milijonų žmonių atvėrė duris į finansinę sistemą. Nors nemažai žmonių pro jas įžengė, daugelis vis dar liko už jų. Bet „Ant“ netrukus žinos, kur jie gyvena, kiek uždirba ir ko nori. O tada ateis ir jų eilė.