Suinteresuotųjų šalių kapitalizmas – tai šeštajame ir septintajame dešimtmetyje išpopuliarėjusi vadybos teorija, teigianti, kad dėmesį reikia atkreipti ne tik į akcininkų, bet ir visų šalių poreikius. Panašu, kad po 2008 m. beatodairiškai naudotų finansinių įrankių sukeltos krizės ši teorija netrukus vėl grįš į dėmesio centrą. Paskatintas klimato kaitos krizės ir visuomenės problemų (pavyzdžiui, augančios nelygybės), judėjimas kurti tikrą suinteresuotųjų šalių kapitalizmą įgauna pagreitį.
Kritikai suinteresuotųjų šalių kapitalizmą laiko paprasčiausiu viešųjų ryšiu triuku – pasirodymu, skirtu nuraminti protestuotojus ir pagerinti įmonių įvaizdį. Tačiau matyti požymių, kad judėjimas daug rimtesnis.
Šį mėnesį didžiausios pasaulio investicinės įmonės „BlackRock“ vadovas Larry Finkas išsiuntė kasmetinį laišką generaliniams direktoriams, kuriame pareiškė, kad nuo šiol investicijoms svarbiausia bus ilgalaikis tvarumas. „Visuomenės požiūris sparčiai vystosi, – rašo jis, – todėl manau, kad netrukus finansų sritis iš esmės pasikeis.“ Praėjusį mėnesį Pasaulio ekonomikos forumas pirmą kartą nuo 1973 m. atnaujino savo Davoso manifestą, kad būtų aiškiau išreiškiama, jog verslai privalo rūpintis aplinka, užtikrinti žmogaus teises visoje pasaulinėje tiekimo grandinėje ir stengtis pasirūpinti, kad akcininkai sulauks tvarios investicijų grąžos, kuria ateitis neaukojama dėl dabarties.
O praėjusį rugpjūtį pelno nesiekiančioje organizacijoje „Business Roundtable“ 181 tarptautinių įmonių generalinis direktorius atnaujino „Pareiškimą apie įmonių paskirtį“ ir aiškiai išreiškė, kad akcininkai nebebus laikomi svarbiausiais verslo dalyviais (nors tokią padėtį jie užėmė nuo 1997 m.), tačiau bus vertinamas „gilus įsipareigojimas visoms suinteresuotosioms šalims“.
Šį sąrašą būtų galima tęsti.
Kodėl taip nutiko? Akcininkų kapitalizmas padėjo paskatinti ekonomikos augimą ir suteikė daug svarbių privalumų, tačiau tuo pačiu sukėlė ekologinių ir socialinių katastrofų, kurių pasekmes jus ateities kartos. Kaip savo puikioje knygoje „Doughnut Economics“ rašo ekonomistė Kate Raworth, iš to galima padaryti labai nepatogią išvadą: „Nė viena šalis nesugebėjo atsikratyti skurdo be augančios ekonomikos. Tačiau nė viena šalis, kurios ekonomika auga, nesugebėjo sustabdyti ekologinės degradacijos.“
Šis faktas iškelia du svarbius klausimus: kaip skirtingos socialinės, ekonominės ir politinės grupės gali geriau bendradarbiauti spręsdamos iškilusią krizę? Ir kokių veiksmų (įskaitant ir mokesčius bei reguliavimo strategijas) reikėtų imtis, kad pavyktų pasiekti ekonominius, aplinkosauginius ir socialinius rezultatus, kad dar daugybė kartų galėtų išgyventi ir klestėti?
Verslo lyderiai privalo padėti atsakyti į šiuos klausimus. Nuo to priklauso ne tik mūsų įmonių, bet ir visos mūsų planetos ateitis.
Kaip ir su visais pokyčiais, geriausia pradėti nuo savęs – atrasti savo organizacijos galimybes ir prioritetus. Štai keturi pasiūlymai:
ATSIŽVELKITE Į TINKAMUS RODIKLIUS
Šiuolaikinėms aplinkosaugos ir ekonomikos problemoms spręsti reikalingas tikslumas ir susitelkimas. Tačiau kartais kyla grėsmė susipainioti tarp įvairių veiklos rezultatų rodiklių, kurių nauda įmonei nevienoda. Kad įvertintumėte savo įmonės rezultatus ir juos aptartumėte atsižvelgdami į jūsų pramonės šaką galinčias paveikti aplinkosaugos, socialines ir valdymo problemas, siūlome naudotis Tvarumo apskaitos standartų valdybos sudarytu „Reikšmingumo žemėlapiu“ („Materiality Map“). Susitelkus į su kasdienėmis užduotimis susietus rodiklius, jūsų komandai bus lengviau įvertinti daromą pažangą sprendžiant aplinkosaugos, socialines ir valdymo problemas, net jei rezultatai bus matomi tik ilguoju laikotarpiu.
Tuo pačiu išsirinkite sritis, kuriose norite tapti pramonės lyderiu. Tai padarius galite įgauti svarbų konkurencinį pranašumą. Geras to pavyzdys – įmonė „Eli Lilly“, kurioje pastangos padėti vystyti moterų ir ne baltaodžių darbuotojų karjeras iš pradžių buvo nesėkmingos. Tada įmonė užsakė atlikti smulkią apklausą, vadinamą „Employee Journey“, kuri padėjo atrasti gilesnes, asmenines priežastis, kodėl pastangos žlunga, bei suteikė idėjų, kokių žingsnių imtis, kad organizacinių kliūčių šiems darbuotojams neliktų.
PALAIKYKITE IŠMINTINGĄ REGULIAVIMĄ
Verslo vadovai privalo iš naujo apgalvoti savo požiūrį į reguliavimą. Plačiai paplitusi nuomonė, kad reguliavimas mažina konkurencingumą ir stabdo augimą – pernelyg supaprastinta. Pažvelgus iš ilgalaikės perspektyvos, klestėjimą atnešančios ekonominės sistemos pagrindas – tai gyventi tinkamas klimatas ir taiki visuomenė. O kad šiuos dalykus apsaugotume, reikalinga stipri ir veiksminga apsaugos politika. Prieš keturiasdešimt metų verslo, darbininkų ir viešųjų interesų lobizmo grupės turėjo maždaug vienodą įtaką. Šiandien didelės įmonės ir jų asociacijos lobizmui išleidžia iki 34 kartų daugiau negu darbininkų ir viešųjų interesų grupės. Didžiulė įmonių įtaka Vašingtone paskatino sukurti mokesčių ir reguliavimo sistemą, kurioje įmonių interesai svarbesni už platesnius viešuosius interesus.
Įmonių vadovai pamažu ima šitai suprasti. 2019 m. laikraščio „New York Times“ „Dealbook“ konferencijoje šią temą aptarė aštuoni technologijų įmonių vadovai ir dauguma jų sutarė, kad atėjo laikas įvesti papildomų reguliavimo priemonių, net jei tai padaryti bus nelengva. Vienas iš „Facebook“ įkūrėjų Chrisas Hughesas į problemą žvelgė optimistiškai. „Mes galime tinkamai reguliuoti pramonę. Taip darome su oro linijomis. Taip darome su farmacijos įmonėmis. Taip darome su Federaline ryšių komisija, – teigė jis. – JAV kultūriškai priimta, kad jei privati pramonė tampa nepaprastai svarbi mūsų gyvenimams, turime užtikrinti, kad ji bus tinkama visiems.“
AKCININKAMS PRISTATYKITE ĮVAIRIAPUSĮ POŽIŪRĮ
Suinteresuotųjų šalių kapitalizmas negali būti veiksmingas, jei akcininkai nemato jo vertės. Tokiame kapitalizmo modelyje rezultatus vertinti turi visa komanda. Generalinis direktorius prisiima daugiausiai atsakomybės už tai, kad akcininkai matytų finansinius rezultatus, tačiau jam reikia ir kitų vadovų pagalbos, kad paaiškintų, kaip finansiniams rezultatams atsiliepia aplinkosaugos, socialinės ir valdymo problemos. Tyrimai atskleidžia, kad toks metodas išties vertingas. Pavyzdžiui, Harvardo verslo mokyklos akademikas George Serefeimas pastebėjo, kad geri rezultatai tvarumo srityje gerina įmonės vertinimą draudžiant nuo rizikos.
Pristatant akcininkams strategiją nereikėtų pernelyg daug dėmesio skirti trumpalaikiams rezultatams. Išmanaus ir tvaraus verslo grąžos negalima matuoti kas ketvirtį. Todėl reikia padėti vyriausiajam finansininkui nukreipti akcininkų diskusijas prie ilgalaikių tikslų. Jei pavyks tai padaryti sėkmingai, padėsite savo įmonei imtis reikalingų konkurencinių ir strateginių investicijų ateičiai.
NEBIJOKITE ŠIEK TIEK RIZIKUOTI
Suinteresuotosios šalys nesitiki, kad turėsite atsakymus į visus klausimus. Tačiau jos tikisi, kad įsitrauksite į dialogą. Kalbėkitės su klientais, bendradarbiais, darbuotojais, mokslininkais, aktyvistais ir investuotojais ir aptarkite esamus įvykius bei padiskutuokite, kaip jie susiję su jūsų verslu. Spręsdami, kokių veiksmų imtis toliau, žvelkite į pasaulį iš įvairių požiūrio taškų. Tada imkitės didžiausių problemų ir eksperimentuokite su sprendimais. Nepaisant to, ar jie sėkmingi, visada elkitės skaidriai. Mokytis turime kartu.
Žmonijai dar niekad neteko patirti tokių iššūkių, kokie kyla dabar. Todėl reikia rimtai pasistengti atverti naują kapitalizmo puslapį – kol dar ne vėlu.