Šis algoritmas Moldovoje gal gajus ir todėl, kad esama žodžio „Landromat“, kuris žinomas nuo 2014-ųjų rusų dienraščio „Novaya gazeta“ ir tarptautinio žiniasklaidos ir žurnalistų konsorciumo OCCRP (Organizuoto nusikalstamumo ir korupcijos pranešimų projektas) dėka, kai jų tyrimas atskleidė korupcines schemas, pašauktas plauti rusų verslo oligarchų pinigus. Pavyzdžiui, per moldavų ir latvių bankus „Moldindconbank“ ir „Trasta Komercbanka“ per ketverias metus į Vakarus „nuplauta“ apie 20 milijardų dolerių.
Šį rugsėjį tarptautinėje viešojoje erdvėje jau kitos, Tarptautinės žurnalistų-tyrėjų asociacijos (ICIJ, vienija 108 žiniasklaidos priemones visame pasaulyje) dėka (ar iniciatyva) ėmė rodytis „eilinės“ informacijos porcijos apie pinigų plovimą. Rugsėjo 21 dieną interneto leidinys „Buzzfeed“ pradėjo publikuoti Amerikos finansų ministerijos padalinio Kovos su finansiniais nusikaltimais valdybos („FinCEN“) bankų ataskaitas (virš 2100 vienetų) apie įtartinas klientų operacijas (suspicious activity reports), pagal kurias bankai 1999–2017 m. galėjo atlikti įtartinų operacijų „tik“ už daugiau nei 2 trilijonus dolerių.
Amerikoje kaip tik teisiamas žmogus, kuris išnešė visus tuos dokumentus iš „FinCEN“, nes norėjo, kad visuomenė apie tai sužinotų.
ICIJ dosjė figūruoja tokie globalūs bankai kaip „JPMorgan“, HSBC, „Standard Chartered Bank“, „Deutsche Bank“ ir „Bank of New York Mellon“. Pavyzdžiui, „JPMorgan“ pervedė pinigus žmonių bei kompanijų, susijusių su valstybinių lėšų grobstymu Malaizijoje, Venesuleoje, Ukrainoje, dešimtmetį formino pervedimus (virš 50 milijonų dolerių) 2018-aisiais trims metams ir 11 mėnesių kalėti už pinigų plovimą nuteistam buvusiam prezidento Donaldo Trumpo rinkimų štabo vadovui Paului Manafortui. Pasak ataskaitos, ir praėjus 14 mėnesių, kai jis paliko rinkimų štabą bei sulaukė kaltinimų, bankas jam pervedė bent 6,9 milijonus dolerių.
Ataskaitose taip pat figūruoja rusų verslo oligarchai Olegas Deripaska, Arkadijus ir Borisas Rotenbergai, Suleimanas Kerimovas, Valentinas Jumaševas, Sergejus Rolduginas etc. Daugumai jų Vakarai dėl įvairių priežasčių yra paskelbę sankcijas, tarp kurių – draudimas demokratinių šalių bankams turėti su jais bet kokių reikalų.
Irgi „FinCEN“ dokumentų viešinimo projekte dalyvaujantis Rusijos leidinys „Vazhnyje istorii“ rugsėjo 20-ąją paskelbė tyrimą apie rusų valdininkus, verslininkus taip pat iš V.Putino aplinkos, kurie mokėjo Rusijos, kitų šalių valdžios atstovams ar patys gavo milijonus dolerių abejotinų schemų pagalba.
Po „Panamos archyvo“ (11 milijonų dokumentų, kol kas į viešumą nutekintų korupcines schemas demaskuojančių dokumentų rekordas) paskelbimo 2016 metais išgarsėjęs violančelininkas S.Roduginas, kurį Rusijos prezidentas viešai vadina asmeniniu draugu, pasirodo, iki 2015 metų valdė lengvatinio apmokestinimo zonose registruotas kompanijas su kelių milijardų dolerių apyvarta. Jos kasdien sudarydavo milijoninius sandorius su Rusijos valstybinėmis kompanijomis, ėmė kreditus iš Rusijos valstybinio banko VTB užsienio padalinių be užstato etc.
Žurnalistai tyrėjai tada įvardijo violančelininką „V.Putino pinigine“, kaip interviu „Svoboda“ teigė vienas ICIJ steigėjų Drew Sullivanas, būtent V.Putinas buvo galutinis per S.Rodugino sąskaitas keliavusių pinigų gavėjas.
Jau „Vazhnyje istorii“ informavo, kad 2010 metų spalį su S.Rolduginu siejama kompanija „Sandalwood Continental“ gavo 830 tūkstančių dolerių iš Kipro bendrovės „Dulston Ventures“ kaip mokestį už skolos sutarties pratęsimą. Ši siejama su vieno galingiausių rusų verslo oligarchų Aleskejaus Mordašovo „Severgrup“. Tyrėjams kilo klausimas, kuriam galui stambus rusų verslininkas kreipiasi dėl skolos į beveik nežinomą kontorą, susijusią su violančelininku, kuris tikina verslu neužsiimąs.
2015-aisiais mobiliojo ryšio operatorė МТС pervedė 5,3 milijono dolerių lengvatinio apmokestinimo zonoje Didžiosios Britanijos Mergelių Salose registruotai kompanijai „Caspian Telecommunication Ltd“, siejamai su buvusio Azerbaidžano nacionalinio saugumo ministro sūnumi, ir tapo reikšminga Azerbaidžano mobiliojo ryšio rinkos dalyve. MTC yra sulaukusi JAV finansų ministerijos dėmesio dėl mokėjimų korupciniais užmojais garsėjusios buvusio Uzbekistano prezidento dukters Gulnaros Karimovos bendrovei. Tada MTC įsipareigojo sumokėti 850 milijonų dolerių baudą.
Rugsėjo 20-ąją ir BBC su nuoroda į „FinCEN“ dokumentus pranešė, kad artimas V.Putinui verslininkas A.Rotenbergas, kuriam vienam pirmųjų JAV pradėjo taikyti sankcijas po Krymo aneksijos 2014-aisiais, galėjo naudotis Londono banku „Barclays“ jų apėjimo reikalu. 2008 metais bankas atidarė sąskaitą kompanijai „Advantage Alliance“, kurią JAV Senatas siejo su verslo oligarchu ir per kurią ši nuo 2012 iki 2016 metų pervedė apie 60 milijonų svarų sterlingų. Daugelis transakcijų vykdytos po sankcijų įvedimo.
2016-aisiais „Barclays“ pradėjo vidinį tyrimą ir sąskaitą uždarė, vis dėlto dokumentai rodo, kad iki 2017 metų nebuvo uždarytos kitos su A.Rotenbergu sietos sąskaitos, pavyzdžiui, kompanijos „Ayrton Development Limited“, kurią pats Londono bankas laikė verslo oligarcho nuosavybe.
2015 metais kilo galingas skandalas po to, kai ICIJ bei žiniasklaidai nutekėjo informacija apie daugiau nei 30 tūkstančių sąskaitų, kuriose laikyta virš 100 milijiardų dolerių, iš britų banko HSBC Šveicarijos filialo darbo su privačiais klientais skyriaus. Paaiškėjo, kad tarp klientų greta garsenybių, politikų esama ir tarptautinių nusikaltėlių, su ginklų kontrabanda, pinigų plovimu, nelegalia prekyba „kruvinais deimantais“ (kurie iškasti teritorijose, kuriose vyksta kariniai veiksmai) susijusių asmenų.
Pavyzdžiui, dokumentuose buvo informacija apie JK pilietybę turintį Emmanuelį Shallopą, kuris 2005 metais atsidarė sąskaitą HSBC, nors bankas žinojo apie jo baudžiamąjį persekiojimą ir kuris vėliau buvo nuteistas už prekybą „kruvinais deimantais“. Britų bankas yra „žibėjęs“ panašios kilmės skandaluose ir 2012, 2013 metais, kai buvo priverstas sumokėti Amerikoje rekordinę 2 milijardų Šveicarijos frankų baudą už plovimą pinigų, pelnytų Meksikoje iš prekybos narkotikais.
Kilus 2015-ųjų skandalui, vokiečių dienraštis „Süddeutsche Zeitung“ atvirai ironizavo dėl HSBC išreikšto oficialaus „gilaus apgailestavimo“, kad užsiima narkotikų baronų ir diktatorių finansais. Pasak dienraščio, Šveicarijos bankai nuolat pabrėžia, esą su jų nešlovinga praeitimi (primintina, kad Antrojo pasaulinio karo metais šveicarų bankai buvo priglobę ir nacių prisiplėštus žydų pinigus – A.S.) baigta ir kad jie visi kaip vienas tedirba su „baltais pinigais“. Pasirodo, ne.
Irgi korupcinių istorijų herojus didžiausias Vokietijos komercinis bankas „Deutsche Bank“ į jas papuola nuolat. 2016 metų skandalo „kaina“ – 10 milijardų dolerių. 2018-aisiais vokiečių prokuratūrai pareiškus įtarimus dėl pinigų plovimo, policija atliko kratas penkiuose banko biuruose bei būstinėje Franfurte prie Maino. Jau šį rugsėjį prasidėjusioje demaskavimo „sagoje“ „Deutsche Bank“ irgi minimas kaip galimas pinigų „plovėjas“ per Maskvos filialą.
Irgi ICIJ projekte dalyvavusio leidinio „Re:Baltica“ duomenimis, kai kurie Latvijos bankai padėjo stambiems Rusijos bei Ukrainos verslininkams bei politikams 1999–2017 m. neteisėtų schemų pagalba į užsienį pervesti kelis milijardus dolerių. Pavyzdžiui, su į Rusiją pabėgusio Ukrainos prezidento Viktoro Janukovyčiaus sūnumi Aleksandru susijusi kompanija „Mako Trading“ vedė pinigus į latvių „Aizkraukles banka“ ir „Baltikums Bank“, nors 2015-aisiais JAV finansų ministerija įvedė sankcijas „Mako Holding“, į kurios sudėtį įėjo „Mako Trading“. Milijonus dolerių per latvių „Trasta Komercbanka“ galėjo išplauti ukrainiečių milijardierius Dmytro Firtašas, kurio ekstradicijos siekia Amerika dėl įtarimų korupcija.
Latvių „Expobank“ „The Bank of New York Mellon“ liudijimu 2006–2016 m. sudarė įtartinų sandorių už 29 milijardus JAV dolerių. Latvijos finansų asociacijos duomenimis, praėjusiais metais „Expobank“ buvo mažiausias iš 15 šalyje veikiančių bankų.
„FinCEN“ dokumentai rodo, kad vienas turtingiausių rusų, Rusijos aliuminio (holdingas RUSAL) magnatas O.Deripaska per šį banką nuo 2002 iki 2016 metų pervedė daugiau kaip 3 milijardus įtartinos kilmės JAV dolerių. O. Deripaska yra pabrėžtinai lojalus Rusijos prezidentui (su rusų verslo oligarchais kitaip nebūna), pavyzdžiui, investavo milijardą dolerių į V.Putino ypač globotų 2014-ųjų Sočio žiemos olimpinių žaidynių infrastruktūrą.
Buvo įtrauktas į JAV sankcijų sąrašą dėl įtarimų pinigų plovimu ir glaudžius ryšius su Kremliumi, kuris atvirai kėsinasi į demokratiją. Pavyzdžiui, pasak JAV specialiųjų tarnybų, O.Deripaska dalinai finansavo nepavykusį valstybės perversmą Juodkalnijoje, kurią Maskva visaip mėgino „atgrasyti“ nuo integracijos į demokratines Vakarų struktūras.
2019 metų kovą į viešumą prasismelkė „Swedbank“ vadovams 2018-ųjų rugsėjį siųsta, vėliau spaudai nutekinta vidaus ataskaita. Ji atskleidė, kad 2007–2015 m. įtarimą kėlę „Swedbank“ ir „Danske Bank“ klientai Baltijos šalyse pervedė 95 milijardus Švedijos kronų (9,04 milijardo eurų). Švedijos nacionalinis transliuotojas SVT prieš tai, vasario 20-ąją, informavo apie per „Swedbank“ ir „Danske Bank“ Baltijos šalių filialus esą išplautus 40 milijardų kronų (3,8 milijardo eurų).
2019-ųjų kovą į šias istorijas dėmesį atkreipusi naujienų agentūra „Bloomberg“ nurodė, jog pinigų plovimo skandalas atskleidė Europos finansinės sistemos (tiksliau, jos nebuvimo) trūkumus, kuriais metai iš metų naudojosi Rusijos nusikaltėliai. Nors Europos Sąjungos (ES) pareigūnai po 2007–2008 m. finansų krizės ėmėsi kurti bankų sąjungą, kompetentinga visos ES pinigų plovimo kontrolės institucija niekada nebuvo rimtai svarstoma. Tuo užsiėmė nacionalinės valdžios.
Su pinigų plovimu ir terorizmo finansavimu pašauktas kautis „FinCEN“ gauna daugybę informacijos apie įtartinas finansines operacijas daugybėje pasaulio bankų. 300 jo darbuotojų, panašu, tiesiog skęsta informacijos gausybėje. O ir bankams ne visada lengva gauti tiesioginius įrodymus apie „keistą“ pinigų kilmę. Kai taip, bankas tik pažymi, kad toji kilmė „keista“ ar „įtartina“, ir tam kartui viskas tuo baigiasi.
„FinCEN“ gauna tą žinią, irgi fiksuoja tą patį, ir – ką? Tikėtina, dėl ribotų resursų į apyvartą paleidžiami politiniai ar respektabilumo argumentai. Todėl ir užmerkiamos akys prieš kai kurias įtartinas pinigų transakcijas.
Prieš 15 metų į Londoną gyventi išvykusio buvusio Rusijos finansų ministro pavaduotojo Vladimiro Černuchino žmonos fondui S.Kerimovas šiemet pervedė 8 milijonus dolerių, po ko Fondas tapo vienu didžiausių britų konservatorių (torių) partijos rėmėju. Buvęs Rusijos valdininkas yra įleidęs šaknis JK – įsigijo apartamentus Londone už 70 milijonų svarų strelingų, vilą Antibuose už 55 milijonus. Vargu ar iš valdininko algos, bet žmogus žinomas, solidus nekilnojamojo turto pirkėjas.... Kuomet žurnalistai britų premjero Boriso Johnsono paklausė apie tai, šis atrėmė: iš pradžių įrodykite, kad tie pinigai nusikalstami, tada kalbėsimės.
Amerikos finansų ministerijai 2018-ųjų balandį O.Deripaskos kompanijoms „En+ Group“, „Rusal“ ir „Eurosibenergo“ įvedus sankcijas, didžiausios pasaulyje aliuminio gamintojos korporacijos „Rusal“ akcijų kaina smuko 46,9 proc. Bet gruodžio 19-ąją JAV finansų ministras Stevenas Mnuchinas paskelbė pasirengęs per 30 dienų jas atšaukti, jei verslo oligarchas sumažins savo akcijų dalį kompanijose, pats likdamas sankcijų sąraše.
Klausimas kilo ir dėl to, kad aliuminio pasaulinė rinka 2009–2016 m. augo 30 proc., vienuolika fabrikų (devyniais Rusijoje bei po vieną Švedijoje ir Nigerijoje) disponuojančios „Rusal“ dalis joje sudaro 6 proc., vien Amerikoje 2017 metais korporacija uždirbo beveik 1,5 milijardo dolerių. Be to, „Rusal“ valdo 27,8 proc. akcijų Rusijos valstybinės metalurgijos kompanijos „Norilskij nikel“, kuri yra didžiausia pasaulyje nikelio ir paladijaus bei viena didžiausių platinos bei vario gamintojų.
Sandoris buvo sudarytas, O.Deripaskos dalis kompanijose sumažėjo ir 2019 metų sausio 19-ąją sankcijos panaikintos, nors Kongresas bandė priešintis – respublikonų dominuojamame Senate demokratų pasiūlyta rezoliucija blokuota.
Po to „The New York Times“ ir „The Washington Post“ gavo dokumentų, patvirtinančių, kad O.Deripaskos akcijos, pasirodo, perleistos su jo buvusia žmona Polina Jumaševa bei jos tėvu Valentinu Jumaševu, kitais šeimos nariais susijusioms struktūroms, paties oligarcho fondui „Volnoje delo“. O.Deripaska bei su juo susiję žmonės, organizacijos išlaikė 57 proc. „En+Group“ akcijų kontrolę. „The New York Times“ ryšium su tuo priminė, kad „Rusal“ akcininkas yra ir po JAV sankcijomis esantis Viktoras Vekselbergas.
Pasirodo, bet ką galima „išsukti“ demokratijos sąskaita. „Nieko asmeniška, tik verslas“ stiliumi bendraujama tik su „galiomis“, ignoruojant „nykštukus sąjungininkus“, ir laimi interesų kapitalizmas. Tai jei kas „iš gatvės“ atsineštų grynais kokius 20 milijonų dolerių ir iškart paprašytų pervesti juos į sąskaitą „mokesčių rojuje“, bankas gal ir atsakytų. Nors irgi nebūtinai.
Tarptautinio valiutos fondo vertinimais, per metus planetoje išplaunama 2–5 proc. pasaulinio Bendrojo vidaus produkto arba iki 2 trilijonų JAV dolerių (prilygsta Italijos ekonomikos dydžiui). Didieji planetos bankai sutikdami aptarnauti abejotinos reputacijos ir net su kriminalinėmsis struktūromis susijusių žmonių neteisėtus pinigus bent jau „neprisideda“ prie demokratijos pasaulyje.
Pasak „Bloomberg“, finansinės institucijos nuo Stokholmo iki Amsterdamo sulaukia nepatogių klausimų dėl nešvarių lėšų reguliavimo, pinigų plovimo tyrimai vyksta Baltijos valstybėse, JK, Šiaurės Europoje. Beveik kasdien atskleidžiama naujų faktų apie panašaus pobūdžio nusikaltimus, tai leidžia manyti, kad staigmenų ir ateityje bus.