2014 m. vasarį Londono metro kilęs streikas suteikė vadybos teoretikams galimybę pasimokyti ištvermės ir prisitaikymo. Dėl streiko uždarytos daugelis (bet ne visos) metro linijos, tad susierzinusiems vietiniams reikėjo rasti naujų maršrutų nukeliauti į darbą ir grįžti namo. Vėliau Oksfordo ir Kembridžo universiteto tyrėjai pastebėjo, kad 5 proc. keleivių nauju maršrutu keliavo ir tada, kai metro vėl ėmė veikti normaliai. O ilgalaikiai ekonominiai pranašumai, atsiradę dėl to, kad vienas iš 20 keleivių rado naują ir geresnį kelią pasiekti darbą, pasirodė esą didesni už trumpalaikius streiko sukeltus nuostolius.
Žinoma, pasaulinė Covid‑19 pandemija įmonėms sukelia daug daugiau problemų, negu streikuojantys transporto darbininkai. Perspėjimai apie mažėsiantį pelną plinta beveik taip pat greitai, kaip ir liga. „Goldman Sachs“ banko analitikai spėja, kad į S&P 500 indeksą įtrauktų įmonių pelno augimas gali visiškai sustoti. Verslo masto prognozės, pavyzdžiui, verslo veiklos indeksai, smarkiai smuko Azijoje, o virusui kertant vis daugiau sienų manoma, kad tas pats laukia ir kitų regionų. Vartotojai pinigus leidžia beveik vien tik drėgnoms servetėlėms, veido kaukėms ir sriubai skardinėse. Dėl pandemijos baimės akcinių bendrovių vertė per pastarąsias dvi savaites visame pasaulyje sumažėjo 7 trln. JAV dolerių.
Kai pavojus dings, kai kurios įmonės, kaip ir Londono metro keleiviai, vėl grįš prie įprasto kelio. Tačiau kitoms įmonėms šie trikdžiai atneš ilgalaikių pokyčių, nes sustiprins jau prasidėjusias verslo organizavimo tendencijas. Ypač svarbios dvi iš jų. Keli artimiausi mėnesiai taps didžiuliu eksperimentu, atskleidžiančiu, ar naujos technologijos gali suteikti galimybę darbuotojams masiškai dirbti iš namų, ir paspartinančiu biurų atnaujinimo procesus. O dėl nepastovių tiekimo grandinių ir prekybos karo jau anksčiau nerimavusioms įmonėms virusas suteikia dar vieną galimybę imti jas keisti.
Pirmiausia pažvelkime į darbuotojus. Įmonės turi nuspręsti, ar leisti darbuotojams keliauti, dalyvauti konferencijose ar net ateiti į biurą. Į visus tris klausimus vis dažniau atsakoma neigiamai. Daugelis didelių įmonių, tarp jų ir „Amazon“ bei „JPMorgan Chase“ uždraudė visas nebūtinas keliones. Oro linijos ir viešbučiai skelbia, kad klientų nepaprastai sumažėjo. Verslo išvykas rengianti akcinė Australijos bendrovė „Corporate Travel Management“ perspėjo, kad krizės pasekmės bus jaučiamos iki šešių mėnesių. Ji prognozuoja, kad pajamos sumažės 16,5 proc. Pramonės organizacija „Global Business Travel Association“ spėja, kad verslo kelionių, kurioms įmonės kasmet išleidžia virš 1 trln. JAV dolerių (o vien verslo skrydžiai išmeta tiek anglies dioksido, kiek išmeta visa Ukraina), siaučiant epidemijai gali sumažėti trečdaliu.
Dideli įmonių renginiai taip pat atšaukiami. Šį mėnesį neįvyks planuotas didžiausias naftos pramonės susirinkimas Hjustone ir Ženevos automobilių paroda. „Google“ ir „Facebook“ visiškai pakeitė žodžio „telekonferencija“ prasmę ir surengė keletą didžiausių darbuotojų švenčių iš dalies arba visiškai virtualiai. Milano ir Paryžiaus mados savaitės sutrumpintos, o „Armani“ savo rudens / žiemos kolekciją transliavo iš už uždarų durų. Tai – bloga žinia renginių organizatorėms (pavyzdžiui, „Infroma“, kurios akcijų kaina nuo vasario pradžios sumažėjo penktadaliu), ypač todėl, kad daugelis prašmatnių įmonių susibūrimų netekti savo žavesio ėmė jau anksčiau.
Be to, įmonėms ima labai patikti dirbti virtualiai. Kovo 3 d. norint išbandyti nepaprastosios padėties planą tūkstančiams „JPMorgan Chase“ darbuotojų liepta dirbti iš namų. „Twitter“ to paties paprašė 5 000 savo darbuotojų. „Sony“ dėl visa ko keletą savo biurų Europoje išvis uždarė. Tačiau jų darbuotojų paprašyta dirbti nuotoliniu būdu.
Pasklidus virusui pradėti įgyvendinti planai atskleidžia ne tik tai, kad biudžetai kelionėms gerokai išpūsti, bet ir tai, kad biurų erdvė panaudojama netinkamai. Didelės Jungtinės Karalystės ir JAV įmonės vidutiniškai už biurų nuomą vienam darbuotojui sumoka po 5 000 JAV dolerių. Tačiau darbo valandomis naudojami tik 40–50 proc. darbo stalų – ir dažnai netinkamai. Praeitais metais tyrimų įmonei „Leesman“ apklausus 600 000 biurų darbuotojų, du iš penkių apklaustųjų teigė, kad biure negali dirbti produktyviai. Jei vadovai pastebės, kad izoliacijos laikotarpiu dirbant namuose produktyvumas išties didėja (arba bent nemažėja), argumentai, kodėl reikėtų dirbti iš namų, atrodys neatremiami. Investuotojai lažinasi, kad taip ir bus. Per paskutinį mėnesį įmonių vidinio bendravimo platformos „Slack“ ir vaizdo konferencijų programinės įrangos kūrėjos „Zoom“ akcijų kaina išaugo 18 proc. ir 35 proc.
Antroji svarbi sritis, kurioje įmonės ketina įvesti pokyčių – tai tiekimo grandinės. Nuo devintojo dešimtmečio jos ėmė darytis vis sudėtingesnės ir apimti visą pasaulį, todėl dabar didelės įmonės turi tūkstančius tiekėjų. Įsigalėjus įmonės „Toyota“ aštuntajame dešimtmetyje pradėtiems taikyti veiksmingesnės gamybos („lean manufacturing“) principams ir ėmus kliautis tuo, kad sudedamosios dalys bus atgabenamos pačiu laiku, įmonės ėmė dirbti našiau, tačiau tapo labiau pažeidžiamos kilus trikdžiams, nes kaupė vis mažiau ir mažiau reikalingų medžiagų. Vidutinė „S&P 500“ indekso įmonė atsargų turi tik 66 dienoms, o kai kurios įmonės ir dar mažiau – „Bloomberg“ duomenimis, „Apple“ jų turi tik 9 dienoms.
Paprastai ištikus stichinėms nelaimėms didelės įmonės išsiverčia trumpam perkeldamos gamybą iš nelaimės ištiktų teritorijų į saugias vietas. Tačiau Covid‑19 nuo potvynio, žemės drebėjimo ir net Kinijos ir JAV prekybos karo (o šiose srityse įmonės jau turi patirties), skiriasi tuo, kad gali paveikti visus įmonės esamus ir galimus tiekėjus vienu metu. Tokiu atveju turėti daugiau atsargų ir tiekėjų savo regione nebeatrodys kaip pinigų švaistymas. Tokios apsaugos priemonės gali tapti būtinos.
Imuniteto atsakas
Koronavirusas neprivers įmonių visiškai atsisakyti verslo kelionių ir pasaulinių tiekimo grandinių bei kaupti atsargas. Kinijos įmonės jau atsidarinėja, o oro uostų laukiamąsias sales tikriausiai netrukus vėl užplūs įmonių vadovai. Tačiau krizė suteikia galimybę paeksperimentuoti ir išbandyti naujus verslo veiklos vykdymo metodus – bei suabejoti, ar senieji tikrai visada geresni. Generaliniai direktoriai neturėtų siekti susidaryti imuniteto naujoms galimybėms.