Šioje 4 114 km² ploto komercinėje oazėje pilna prekybos centrų, kuriuose lankytojai gali atsivėsinti ir apsipirkti. Prašmatnesnių prekybos centrų koridoriai iškloti marmuru ir pilni prabangių parduotuvių ir restoranų. Kad klientai ilgiau užsibūtų viduje ir daugiau išleistų, jie viliojami didžiuliais kino teatrais, elektra varomų transporto priemonių krovimo stotelėmis ir sveikatingumo klinikomis. O aukščiausio lygio turistiniuose prekybos centruose netgi galima rasti akvariumą ir vidaus slidinėjimo trasas.
Tačiau prieš penkerius metus pradėjus kristi triženkles sumas siekusioms naftos kainoms, miestas aiškiai nukentėjo. Beprotiškai greitai statomų komercinių ir gyvenamųjų pastatų pasiūla ėmė viršyti paklausą, o dėl sustiprėjusio dolerio kurso prekės pabrango. Nekilnojamojo turto kainos Jungtiniuose Arabų Emyratuose nuo 2014 m. smuko maždaug 27 proc., o valstybės metinis ekonominis augimas nebesiekia 2 proc.
Vis dėlto, konsultacijos įmonės JLL duomenimis, per kitus dvejus metus planuojama pastatyti tiek naujų komercinių pastatų, kad kartu jie užims už didžiausią JAV prekybos centrą „Mall of America“ daugiau kaip triskart didesnį plotą – maždaug 1,5 mln. m², o bendrą Dubajaus prekybos centrų plotą padidins maždaug 40 proc. 3,3 mln. gyventojų aptarnaujantys turistiniai ir vietiniai prekybos centrai taip pat stengiasi išsilaikyti. 26 proc. Dubajaus BVP sudarančio mažmeninės prekybos sektoriaus silpnoji vieta – daugybė regioninių prekybos centrų. O ar planuojami statyti didžiuliai prekybos centrai bus ekonomiškai naudingi, kol kas neaišku.
Pasak buvusio Dubajaus nekilnojamojo turto konsultacijų įmonės „Core Savills“ generalinio direktoriaus David Godchaux, sulėtėjusi ekonomika ypač nepalanki vidurinės grandies Dubajaus prekybos centrams, kurie jau ir taip kenčia nuo regione vis populiarėjančios elektroninės prekybos. Nors didieji ir mažieji prekybos centrai laikosi puikiai, „vidurinei grandžiai sunku“, – teigė D. Godchaux.
Anksčiau Dubajuje statyti daugiau prekybos centrų atrodė protinga mintis. Kai nekilnojamojo turto analitikas Simon Kennedy prieš dešimt metų atvyko iš Jungtinės Karalystės ir sužinojo, kokie pelningi Dubajaus prekybos centrai, pasijuto pritrenktas.
„Patalpas prekybos centruose nuomojančioms komandoms dirbti buvo neįtikėtinai lengva, – teigė iš Jungtinės Karalystės išvykęs ir dirbti su Dubajaus nekilnojamo turto įmone pradėjęs S. Kennedy. – Būdavo net laukiančiųjų sąrašas su 20, 30, 40 skirtingų sričių nuomininkų, norinčių progos atsiriekti dalelę pelno.“ Pardavimai būdavo tokie geri, pasakojo jis, kad savininkai „būtų galėję pakelti nuomos kainas 10 ar 15 proc., o nuomininkai net nebūtų pastebėję.“ Pasak S. Kennedy, nuomininkai mielai mokėjo įvairiausius prekybos centrų aptarnavimo mokesčius ir net puošdavo savo parduotuves pagal savininko nustatytus standartus.
2013 m., kai naftos kainos pasiekė 100 JAV dolerių už barelį, Dubajus buvo išrinktas rengti pasaulinę parodą „EXPO 2020“. Tuo metu analitikai prognozavo, kad atėjus laikui rengti parodą metinis ekonominis augimas bus pasiekęs 10 proc. Į miestą plūstant pinigams ir prognozuojant, kad jų bus dar daugiau, netrukus ėmė veržtis ir kitos nekilnojamo turto įmonės, teigė D. Godchaux.
„Didieji prekybos centrai buvo pilni, tad daugelis verslininkų galvojo: „Gerai, puiku. Aš irgi pastatysiu prekybos centrą, ir jis taip pat bus pilnas“, – teigė D. Godchaux. – Deja, buvo ne taip.“
Kai naftos kainos ėmė smukti, į miestą plūstančių pinigų taip pat sumažėjo. Dabar Dubajaus panoramą darko nebaigti statyti pastatai. „Damac Properties PJSC“ pirmininkas Hussain Sajwani neseniai perspėjo, kad jei Dubajuje iki dvejų metų nebus nustota statyti naujų namų, miesto „laukia katastrofa“.
JLL duomenimis, mažmeninės prekybos sektoriuje trečiajame ketvirtyje neužimta buvo maždaug 19 proc. parduotuvėms skirtos erdvės, nors prieš dvejus metus neužimta buvo tik 12 proc. Nuomos kainos nuo 2018 m. mažėja dviženklėmis sumomis. Rugsėjį apsilankius miesto finansiniame centre, statybų bumo pasekmės buvo aiškiai matomos. Ten, kur aukšti pastatai sujungti su nauju 272 mln. JAV dolerių vertės prekybos koridoriumi, turinčių maždaug 200 parduotuvių skirtą erdvę, veikiančių parduotuvių buvo tik pora dešimčių („Dubai Tourism“ atstovai į prašymus pakomentuoti neatsakė).
Kodėl tokiomis sąlygomis Dubajuje norima statyti dar triskart už „Mall of America“ didesnį plotą užimsiančių prekybos centrų?
D. Godchaux aiškina, kad kai kurios statybų įmonės nori projektus užbaigti, nes prekybos centrai – ne gyvenamieji pastatai, todėl juos sumažinti sunku. „Prekybos centras turi arba būti prekybos centru, arba nebūti išvis – arba viskas, arba nieko, – aiškino jis. – Kartais, kai iki pabaigos liko labai nedaug, greičiausiai pelningiau projektą užbaigti.“
Įmonės „Majid Al Futtaim“, kuriai priklauso prekybos centras „Mall of the Emirates“, generalinis direktorius Alain Bejjani teigė, kad kartais sprendimas statyti naują prekybos centrą buvo priimtas tada, kai dar nebuvo aišku, kad Dubajaus augimas lėtėja. „Kai kurie projektai pradėti visiškai kitokiomis sąlygomis, todėl bus baigiami iš esmės pasikeitusiame pasaulyje“, – teigė jis.
Tačiau žymiausi miesto prekybos centrai vis dar populiarūs ir pelningi. Įmonei „Emaar Malls“ priklausančio vieno didžiausių pasaulio prekybos centrų „The Dubai Mall“ pelnas per pirmuosius devynis 2019 m. mėnesius išaugo 6 proc. „Emaar Malls“ atstovai teigė, kad planuoja įrengti dar daugiau prekybinių erdvių, kad patenkintų „didelę paklausą iš mažmeninės prekybos atstovų ir klientų“.
Vis dėl to atrodo, kad statybos įmonės naujų projektų vengia.
Pasak su planais susipažinusio asmens, valstybinei priklausanti įmonė „Nakheel“ (kuri sukūrė dirbtinę Dubajaus palmių salą) savo milžiniškame prekybos centre „Deira Mall“ vietų nuomoti nepradės dar mažiausiai dvejus metus. Prekybos centras turėjo būti 370 tūkst. m² ploto, o jį atidaryti planuota 2021 m. „Nakheel“ atstovė spaudai Rebecca Rees komentarų pateikti atsisakė.
Tuo tarpu Dubajaus vyriausybė ėmėsi veiksmų stiprinti miesto nekilnojamojo turto rinką. Rugsėjį valstybės vadovas šeichas Mohammed Bin Rashid Al Maktoum teigė, kad sukurta komisija, kuri derins nekilnojamojo turto pasiūlą ir paklausą, kad užtikrintų, jog „Dubajuje pusiau valstybinės nekilnojamojo turto įmonės nesivaržys su privačiojo sektoriaus investuotojais.“
Vis dėlto yra požymių, kad padėtis gali pasikeisti. Balandį Dubajuje atsidarė Warren Buffett nekilnojamojo turto tarpininkavimo įmonės filialas, o rugsėjį valstybės valdoma įmonė „Meraas Holding“ paskelbė kartu su „Brookfield Asset Management“ įsteigsianti bendrą 1,4 mlrd. JAV dolerių vertės įmonę ir sieksianti perimti kai kurių statybų įmonių nekilnojamąjį turtą.
Be to, „IHS Markit“ duomenimis, susilpnėjus paklausai mažmeninės prekybos atstovai ėmė siūlyti dideles nuolaidas, todėl spalį pirmą kartą per penkis mėnesius padidėjo Dubajaus naujų užsakymų augimas bei imta samdyti daugiau naujų darbuotojų.
Gali būti, kad labiau miesto mažmeninės prekybos sektorius atgis internete. Rinkos tyrimų paslaugas teikiančios įmonės „Euromonitor International“ duomenimis, 2018 m. prekyba internetu sudarė tik 4 proc. JAE mažmeninės prekybos sektoriaus (Jungtinėje Karalystėje tais pačiais metais prekyba internetu sudarė 15 proc.). Tačiau šis procentas gali netrukus kilti – neseniai Dubajaus rinkoje pasirodė „EBay“ ir „Amazon“, sudariusios partnerystę su vietos įmonėmis „Noon.com“ ir „Souq.com“.
Viena didžiausių prabangių mažmeninės prekybos operatorių Artimuosiuose Rytuose „Chalhoub Group“ neseniai visoje šalyje atleido net tūkstantį darbuotojų. Tačiau atkreipus dėmesį į augančią prekybą internetu, įmonė tuo pačiu pasamdė maždaug tūkstantį naujų darbuotojų, kad padėtų didinti savo matomumą internete.
„Sunkumų iškils mums visiems, – apie kintančią Dubajaus mažmeninę prekybą kalbėjo „Chalhoub Group“ generalinis direktorius Patrick Chalhoub. – Bus ir aukų – daug aukų.“