2012 m. Davidas Vélezas bandė atsidaryti banko sąskaitą Brazilijoje. „Jaučiausi kaip patekęs į kalėjimą“, – pasakojo jis. Jam buvo įsakyta palikti daiktus rakinamoje spintelėje ir eiti už neperšaunamų durų. Tada pralaukus valandą teko iškęsti priešiškai nusiteikusio konsultanto tardymus. Kad gautų paprasčiausias paslaugas užtikrinančią sąskaitą, kurios aptarnavimas kainuoja kelis šimtus dolerių per metus, ir kreditinę kortelę su 400 proc. metine palūkanų norma, reikėjo laukti penkis mėnesius. Po metų norėdamas suardyti sustabarėjusią Brazilijos bankų oligopoliją vyras įkūrė skaitmenines paslaugas teikiantį banką „Nubank“. 2020 m. pradžioje jo vertė pasiekė 10 mlrd. dolerių.
O tada prasidėjo pandemija – ir verslas dar labiau suklestėjo. Šiais metais „Nubank“ sąskaitų skaičius išaugo 50 proc. ir pasiekė 30 milijonų. Birželio mėnesį bankas ėmė bendradarbiauti su 120 mln. vartotojų Brazilijoje turinčiu „WhatsApp“ ir siūlyti mokėjimo per žinučių programėlę paslaugas. Rugsėjo mėnesį bankas nusipirko skaitmeninę tarpininkavimo paslaugas teikiančią įmonę „Easynvest“ ir pradėjo dirbti Kolumbijoje. Lapkritį Brazilijoje ketinama įvesti „Atviros bankininkystės“ reformą, kuri suteiks finansų technologijų įmonėms prieigą prie bankų bei fondų valdymo ir draudimo įmonių duomenų. Pasak D. Vélezo, visai tai – tik artėjančios skaitmeninės revoliucijos pradžia: „Tai tik pirmoji pirmojo kėlinio sekundė“, – pareiškė jis.
Dėl pandemijos išaugęs naudojimasis skaitmeninėmis technologijomis paskatino greičiau keistis ne tik mažmeninę ir elektroninę prekybą, bet ir finansų sritį. Skaitmeniniai mokėjimai fizinius mokėjimus šiais metais keitė labai sparčiai. „The Economist“ apklausti ekspertai mano, kad mokėjimai ne grynaisiais visame pasaulyje pasiekė tokį lygį, kokio tikėtasi tik po dvejų–penkerių metų. Balandžio mėnesį naudojimasis mobiliosios bankininkystės paslaugomis JAV išaugo 85 proc., o registracijų internetu kiekis – 200 proc.
Vienos įmonės iš pagausėjusio naudojimosi skaitmeninėmis technologijomis pasipelnys, o kitos liks užnugaryje. Kapitalo rinkose manoma, kad artėja nauja era: tradiciniai bankai dabar sudaro tik 72 proc. viso pasaulio bankų ir mokėjimų pramonės rinkos vertės, nors metų pradžioje sudarė 81 proc., o prieš dešimtmetį – 96 proc. Tokios finansinių technologijų įmonės kaip „Ant Group“ ir „PayPal“ sudaro 11 proc. šios vertės – jų rinkos vertė per metus beveik padvigubėjo ir pasiekė apie 900 mlrd. dolerių. Tradicinės nebankinių mokėjimų įmonės, pavyzdžiui, „Visa“, taip pat klesti ir sudaro kitus 17 proc. visos pramonės vertės.
Gali būti, kad įsigalėjus skaitmenizacijai seniausioms kai kurių pramonių įmonėms, pavyzdžiui, pramogų ar mažmeninės prekybos srityje, ateis galas. Tačiau finansų sektoriuje senbuviai greičiausiai išsilaikys. Bankai rinkoje gerai įsitvirtinę – nors jų padėtis skirtingose šalyse nevienoda. Šioje ekosistemoje dievų vaidmenį atliekančios reguliavimo agentūros nenori leisti jiems išnykti. Dėl to naujosios ir senosios įmonės turės gyvuoti kartu, o tokios hibridinės sistemos kiekvienoje šalyje bus kitokios.
Labiausiai skaitmenizacijos populiarėjimas matomas mokėjimų srityje. Nors dėl krizės visuomenės turimų grynųjų kiekis išaugo, jų apyvartos sparta sumažėjo, tad galima spėti, kad žmonės pinigus ne leidžia, o kaupia. Tuo tarpu mokėjimų kortele vis daugiau. Iš dalies taip nutiko dėl suklestėjusios prekybos internetu, kuri peršoko kelis metus į ateitį. Tačiau taip pat aišku, kad fizinės parduotuvės siekia pritraukti klientų internete. Pasak mokėjimų paslaugas tvarkančios įmonės „Stripe“ pirmininko Johno Collisono, šį pavasarį įmonė padėjo kelis šimtmečius gyvuojančio Paryžiaus ūkininkų turgaus pardavėjams fizinius mokėjimus pakeisti virtualiais. Su daugeliu maistą iš restoranų pristatančių įmonių dirbanti JAV mokėjimų bendrovė „Marqeta“ nuo kovo iki balandžio vidurio sulaukė net trigubai daugiau užsakymų.
Nors parduotuvės vėl atsidarė, žmonės ir toliau moka kortelėmis. 31 valstybės vyriausybės prie to prisidėjo padidindamos bekontakčių mokėjimų limitus (o kortelių įmonės siekia gauti leidimą juos dar padidinti). Kortelių tinklų „Visa“ ir „Mastercard“, kartu apimančių 94 proc. mokėjimų už Kinijos ribų, naudojimas per pirmąjį 2020 m. ketvirtį palyginus su tuo pačiu laikotarpiu 2019 m. išaugo daugiau kaip 40 proc. Smulkiems verslams priimti mokėjimus kreditinėmis kortelėmis padedanti įmonė „Square“ teigia, kad tik korteles priimančių klientų kiekis JAV šoktelėjo nuo 5 proc. vasario mėnesį iki 23 proc. balandį. Dabar kiekis nusistovėjo ties 14 proc. Jungtinėje Karalystėje šis kiekis pasiekė 37 proc.
Dideli pokyčiai
Tačiau pokyčiai apima ne tik korteles. Įmonės „GoCardless“, padedančios įmonėms gauti mokėjimus tiesiai iš banko sąskaitų, vadovas Hiroki Takeuchi teigia, kad daugelis narystės principu veikiančių bendrovių, pavyzdžiui, sporto klubų, pasinaudojo karantino suteikta proga pakeisti kasos aparatus tiesioginio debeto operacijomis. Klientai naudojasi lygiarangių paslaugomis (P2P) siųsti pinigus giminėms arba mokėti už sporto klubą internetu. JAV P2P įmonės „Venmo“ apdorojamų mokėjimų kiekis per antrąjį ketvirtį palyginus su praeitais metais išaugo 50 proc.
Už Vakarų šalių ribų mobiliosios piniginės, kurios suteikia galimybę įsidėti į sąskaitą pinigų ir susimokėti telefonu, sparčiai populiarėjo dar prieš pandemiją. Virusas joms tik pasitarnavo. Liepos mėnesį klientams galimybę susimokėti nuskenavus QR kodą teikė trečdalis iš 18 000 Singapūro gatvės prekeivių – vos per du mėnesius jų kiekis išaugo daugiau kaip 50 proc. Daugelis Afrikos vyriausybių mobiliąsias pinigines paskelbė būtiniausiomis paslaugomis ir uždraudė joms taikyti pervedimų mokesčius. Kenijoje labai paplitusios mobiliųjų pinigų paslaugas teikiančios įmonės M PESA sąskaitose laikomų pinigų kiekis vien gegužės mėnesį išaugo penktadaliu.
Skaitmenizacija sparčiai plinta ir kitose finansų srityse. Milijonams namų ūkių gavus skatinamąsias išmokas ir išmokas už atostogas daugelis ėmė naudotis mokesčių neimančių tarpininkų paslaugomis ir nepakildami nuo sofos investuoti į akcijų biržą. Vienos tokios tarpininkavimo įmonės „TD Ameritrade“ atstovas Keith Denersteinas teigia, kad per 2020 m. klientai atidarė 50 proc. daugiau sąskaitų negu per ištisus sėkmingiausius iki šiol buvusius metus. Tuo tarpu per agentus draudimą pardavinėjusios įmonės išmoko apsieti be jų. Azijos „Manulife“ padaliniui vadovaujantis Sachinas Shah teigia, kad 97 proc. įmonės produktų dabar galima įsigyti internete.
Svarbiausia finansų mažmeninės prekybos dalis – bankininkystė – taip pat pasirodė neatspari pokyčiams. Vakarų šalių paskolų teikėjai teigia, kad naudojimasis jų programėlėmis ir skaitmeninio pardavimo paslaugomis labai išaugo. Nuo žemesnio pradžios taško pradedančiose besivystančiose rinkose skaitmeninės technologijos priimamos dar greičiau. Tris žemynus apimančios Ispanijos bankų grupės „Santander“ generalinis direktorius José Antonio Álvarezas teigia, kad naudojimasis skaitmeniniais kanalais per pirmąjį pusmetį palyginus su pirmuoju 2019 m. pusmečiu Europoje išaugo 20 proc., Šiaurės Amerikoje – 30 proc., o Meksikoje – 50 proc.
Jau anksčiau įtraukti daugiau žmonių į bankų sistemas padėjusios skaitmeninės finansų technologijos per pastaruosius mėnesius jų pritraukė dar daugiau. Balandžio mėnesį didžiausia Singapūro paskolų teikėja DBS per vieną savaitgalį sukūrė daugiau kaip 40 000 sąskaitų imigrantams, kad šie galėtų namo pinigų siųsti skaitmeniniu būdu. 60 mln. žmonių paramą suteikusi Brazilijos vyriausybė Amazonėje gyvenančius piliečius vis dažniau pasiekia skaitmeniniais kanalais. Didžiausio Kenijos banko KCB vadovas Joshua Oigara teigia, kad nuo covid 19 pandemijos pradžios banko programėle besinaudojančių klientų skaičius išaugo dvigubai. Jie iš mobiliųjų piniginių į banko sąskaitas birželį perkėlė 35 mlrd. šilingų (329 mln. dolerių) – šešiskart daugiau negu sausį.
Panašu, kad tokie elgesio pokyčiai bus ilgalaikiai. Prieš pandemiją daugelis klientų nieko nežinojo apie šias technologijas – tačiau, sprendžiant iš apklausų, jos jiems patiko. Tyrimų įmonės „Forrester“ duomenimis, balandžio mėnesį skaitmeninėmis paslaugomis pirmą kartą naudojosi apie penktadalis JAV suaugusiųjų. Nuo sausio „Nubank“ kiekvieną mėnesį pritraukdavo po 30 000 naujų virš 60 ies sulaukusių vartotojų. Konsultacijų įmonės „Bain“ atlikta pasaulinė apklausa atskleidė, kad po pandemijos naudotis skaitmenine bankininkyste ketina 95 proc. klientų. Bankai, kurie jau anksčiau planavo sumažinti savo fizinių padalinių skaičių, dabar užsidarinėja greičiau negu prognozuota. Brazilijos bankai šiais metais uždarė 1 500 padalinių, iš viso 7 proc. Europoje planuojama uždaryti 2 500. Pasak didžiausios JAV paskolų teikėjos „JPMorgan Chase“ atstovės Allison Beer, bankai sieks kasdienes paslaugas teikti internetu, o neuždarytuose padaliniuose teikti „aukštos vertės“ paslaugas, pavyzdžiui, finansines konsultacijas.
Kuo daugiau, tuo geriau
Skaitmeninei karštligei stiprėjant formuojasi naujas verslo modelis – ir įsitraukia vis nauji dalyviai. Bankai, elektroninės prekybos tinklalapiai, finansinių technologijų įmonės, socialiniai tinklai, taksi programėlės ir telekomunikacijų įmonės visos varžosi trokšdamos tapti „platformomis“ – t. y., prekybos vietomis, kuriose vartotojai gali įsigyti daugybę pačios įmonės ar trečiųjų šalių teikiamų finansinių paslaugų. „Visi nori būti pradžios tinklalapiu“, – teigia Kanados savivaldybių pensijų fondo rizikos kapitalo padalinio „Omers Ventures“ atstovė Tara Reeves. Populiariausia šalies mobiliąja pinigine tapusi Singapūro automobilių iškvietimo programėlė „Grab“ bendradarbiauja su 60 bankų, draudėjų ir kitų finansinių įmonių. Jos finansiniam poskyriui vadovaujantis Reubenas Lai teigia, kad siekiama, jog programėlė taptų „vieno stabtelėjimo platforma“, patenkinančia visus Pietryčių Azijos gyventojų finansinius poreikius.
Investuotojai mano, kad „integruotieji finansai“ – t. y., kredito, draudimo ir investicijų sričių integravimas į nefinansinių paslaugų programėles ar tinklalapius – laikui bėgant gali tapti tokie pat vertingi, kaip šiandieninės mokėjimo paslaugos. Dėl to tiek bankai, tiek finansinių technologijų įmonės lenktyniauja, kas greičiau integruos teikiamas paslaugas. Rugsėjį viena populiariausių Rusijos paieškos internete ir automobilių išsikvietimo programėlių „Yandex“ paskelbė, kad ketina nusipirkti didžiausią šalies skaitmeninį banką. Po savaitės didžiausias Rusijos paskolų teikėjas „Sberbank“ pašalino iš pavadinimo žodį „bank“, taip tikėdamasis pakeisti savo įvaizdį – jis siekia tapti technologijų įmone, užsiimančia ir tokiomis paslaugomis kaip maisto pristatymas bei telemedicina. Kenijos telekomunikacijų įmonės „Safaricom“, kuriai priklauso ir M PESA, vadovas Peteris Ndegwa trokšta, kad įmonė taptų „gyvenimo būdo prekės ženklu“ ir teiktų sąskaitų pereikvojimo, paskolų, turto valdymo ir draudimo paslaugas.
Labiausiai naujasis modelis traukia dėl pinigų. Dėl augančios konkurencijos ir (turtingose šalyse) žemų ir krintančių palūkanų normų bankams reikia diversifikuoti verslą. Tuo tarpu technologijų įmonės nori padidinti savo programėlių patrauklumą, kad galėtų tiek parduoti daugiau savų produktų, tiek gauti dalį pelno už teikiamą prieigą prie kitų įmonių paslaugų. Fiziniai bankų padaliniai tampa nebesvarbūs, tad finansų sektorių ima veikti ta pati vadinamoji „tinklo“ ekonomika, kuri aukštyn kojomis apvertė ir kitus sektorius. UBS banko atstovas Huw van Steenis teigia, kad pandemija sustiprino sistemą, kurioje „nugalėtojui tenka daugiausia“ – populiarios platformos pritraukia kur kas daugiau vartotojų.
Daug pelno galima gauti iš gebėjimo jungti ir naudoti ilgai atskiruose finansinių paslaugų skyriuose kauptus duomenis. Įmonės tikisi, kad visapusiškai suvokdamos vartotojų elgesį galėtų pasinaudoti algoritmais, teikiančiais patarimus, kaip, pavyzdžiui, taupyti pinigus svajonių namui. Taip platformos taptų dar patrauklesnės ir suteiktų galimybę rekomenduoti daugiau produktų. Bankams skaitmeninės bankininkystės programinę įrangą kurianti finansinių technologijų įmonė „Backbase“ taip pat siekia tokio tikslo. „Kuo daugiau žmonių dalinasi smulkmenomis apie savo kasdienį gyvenimą, tuo daugiau papildomų privalumų galime jiems suteikti“, – tikina įmonės vadovas Joukas Pleiteris.
Daug nulių ir daug vienetų
Nors technologijų milžinės nurungė daugelį kitų pramonės šakų įmonių, kol kas finansų srityje nuveikė nedaug. „Apple“ kartu su „Goldman Sachs“ sukūrė kreditinę kortelę ir mokėjimo įrankį. „Facebook“ pastangos teikti mokėjimo paslaugas kol kas į priekį smarkiai nepasistūmėjo. Pasak tyrimų įmonės „MoffettNathanson“ atstovės Lisa Ellis, elektroninės prekybos tinklalapių, kuriuose naudojama „Amazon“ mokėjimo paslauga, daugėja negreitai. „Google“ ėmė bendradarbiauti su bankais siekdama teikti einamąsias ir taupymo sąskaitas; Indijoje, kur įmonės mokėjimo programėlė itin populiari, „Google“ teikia ir greitas paskolas pirkėjams. Tačiau įmonės mokėjimų skyriaus vadovė Diana Layfield griežtai tvirtina, kad tapti „didžiule vienijančia platforma“ nesiekiama (gali būti, kad taip ji kalba tik dėl to, jog „Google“ dairosi į sultingesnę rinką. Iš pradžių neskubėjusi kelti duomenų į debesiją finansų pramonė dabar nusiteikusi palankiau. Daugiausiai pelno tokie pokyčiai atneštų buvusiai „Ant“ patronuojančiajai įmonei „Alibaba“, „Amazon“, „Google“ ir „Microsoft“).
Kas tada lieka bankams? Daugelis dailesnėmis programėlėmis ir geresne rizikos analitika pasižyminčių finansinių technologijų įmonių tikrai juos lenkia. Tačiau šios įmonės nebando užgrobti paskolų teikėjų rinkos. Pasak konsultacijos įmonės „McKinsey“ partnerio Miklóso Dietzo, taip yra dėl to, kad bankininkystė sudaryta iš dviejų dalių. „Bankininkystės branduolys“ – t. y., smarkiai reguliuojama, daug kapitalo reikalaujanti veikla, pavyzdžiui, balansų tvarkymas – kasmet visame pasaulyje atneša 3 trln. dolerių pajamų ir 5–6 proc. kapitalo grąžos (ROE). Tuo tarpu laisvesnės bankininkystės verslo sritys, pavyzdžiui, mokėjimai ir produktų teikimas, atneša 2,5 trln. dolerių pajamų, tačiau jų ROE siekia 20 proc. Finansinių technologijų įmonės siekia gardžiausių kąsnelių. Tačiau tam, kad juos gautų, joms reikia, kad bankai išsilaikytų.
Kad pamatytume, kaip bankai ir technologijų įmonės gali sugyventi, reikia pažvelgti į Kiniją. Iš „Tencent“ ir „Ant“ sudaryta duopolija naudojasi galingais algoritmais įkainoti ir dalinti vis augančią paskolų dalį šalies vartotojams ir smulkiems verslams. Tačiau jų parduodami produktai įtraukiami į bankų balansus. Nors technologijų įmonės nemažai pasiima sau – susigriebia didelę dalį skolintojo pelno – bankai su tokiu susitarimu sutinka, nes trokšta gauti prieigą prie rinkos.
Tačiau sugyvenama skirtingose šalyse bus nevienodai. Kai kurie bankai prie naujojo technologijų pasaulio, kuris jau tapo neatsiejamas nuo bankų funkcijų, bus prisitaikę geriau nei kiti. „Bain“ atstovas Dirkas Vateris pastebi, kad egzistuoja ryšys tarp banko skaitmeninės veiklos ir per 2007–2009 m. krizę patirtų nuostolių. Prastų paskolų ir žemų palūkanų normų kamuojami Europos bankai nuo 2010 m. visą dešimtmetį praleido ne investuodami į naujoves, o mažindami išlaidas. Naudojantis jų programėlėmis galima nuveikti nedaug. Tuo tarpu nuo krizės kur kas mažiau nukentėjusioje šalyje įsikūręs Australijos bankas „Commonwealth Bank of Australia“ sukūrė programėlę, sulaukusią pagyrų už tai, kad teikia į „Netflix“ panašias asmeniškai vartotojams pritaikytas paslaugas. Programėlė praneša, kada reikia mokėti sąskaitas ir pataria, kaip rengti mokesčių deklaracijas. DBS vadovas Piyushas Gupta taip pat teigia, kad pastaruosius kelis mėnesius įmonė praleido užkaišiodama „finišo tiesiosios“ spragas, kad internetu būtų galima pardavinėti sudėtingus produktus, pavyzdžiui, būsto paskolas.
Stabdžiai ir atsvaros
Kokią rinkos dalį iš bankų galės pasiglemžti technologijų įmonės, nulems ir reguliavimo agentūros. Kinija šioms įmonėms ilgai leido elgtis kaip nori (nors pastaruoju metu dalį laisvės atėmė, kad apsaugotų bankus). JAV leidosi į kitą kraštutinumą – saugojo bankus ir kreditinių kortelių įmones, neskubėjo kurti greito keitimosi duomenimis sistemos ir apsunkino skaitmeninės bankininkystės leidimų išdavimą, o kada ir už kokią kainą reikėtų dalintis duomenimis, leido nuspręsti rinkai. Europa ir daugelis besivystančių rinkų patenka maždaug į vidurį. Jos bandė skatinti konkurenciją leisdamos laisvai keistis duomenimis. Vienokia ar kitokia „Atviros bankininkystės“ versija netrukus įsigalios 51 šalyje – nuo Malaizijos iki Meksikos.
Atsižvelgus į visas šias pradines sąlygas galima suprasti, kodėl tam tikros finansinės sistemos pasiekė esamą padėtį, ir nuspėti, kas jų laukia ateityje. JAV kol kas tebėra nuliniame etape. Klientai įkalinti klampiose kreditinių kortelių sistemose, finansuojamose iš didžiulių mokesčių pardavėjams. Technologijų įmonės naudojasi pasenusia gerai apsaugotų bankų valdoma duomenų keitimosi sistema.
Kitame etape infrastruktūrą vis dar palaiko bankai, tačiau mokėjimus ir kitas antrines užduotis gali atlikti ir nauji rinkos dalyviai. Pavyzdžiui, Europos finansinių technologijų įmonės gali pradėti pervedimus, tačiau pinigus vis tiek perveda iš vienos banko sąskaitos į kitą. Švedijoje su tokiu būdu pradedamos 60 proc. vartotojų paskolų.
Antrajame etape atliekant mokėjimus įsitvirtinę bankai paliekami nuošalyje – pavyzdžiui, atliekant per bankus nekeliaujančius pervedimus Afrikos šalių mobiliosiose piniginėse. Tačiau daugumoje kitų finansinių paslaugų bankai vis dar dalyvauja. O trečiajame etape atsiranda tokios „superprogramėlės“ kaip „Grab“ ir iš automobilio iškvietimo programėlės gimusi „Gojak“ Pietryčių Azijoje, arba didžiausio Lotynų Amerikos elektroninės prekybos tinklalapio „MercadoLibre“ finansinis skyrius „Mercado Pago“. Šias programėles siekiama paversti finansiniais prekybos centrais, teikiančiais daugiausia trečiųjų šalių sukurtus produktus. Labiausiai pažengę tokių programėlių pavyzdžiai egzistuoja Kinijoje.
Kol reguliavimo agentūros pasiryžusios neleisti bankams išnykti, ketvirtasis etapas, kuriame bankai nebedominuos nei finansinių paslaugų kūrimo, nei platinimo srityse, greičiausiai neateis. Tačiau nors daugybė šalių prie šios ribos net nepriartėjo, tai dar nereiškia, kad ateityje nesulauksime drastiškų pokyčių.