Neseniai pasirodžiusioje EBPO ataskaitoje, pavadintoje „Vyresnio amžiaus darbuotojų padėties gerinimas“ („Working Better with Age“) teigiama, kad norint, jog valstybė klestėtų, įdarbinti vyresnius darbuotojus būtina. Vidutinis gyventojų amžius įpusėjus šeštam XXI a. dešimtmečiui pakils nuo 40‑ies iki 45‑erių. Dabar 100 dirbančiųjų tenka 41 pensininkas, tačiau 2050 m. šis skaičius išaugs iki 58 pensininkų 100 dirbančiųjų.
Daugelis žmonių galimybe dirbti ilgiau tik džiaugsis. Neseniai atlikto tyrimo metu apklausus 1 000 nebedirbančių britų paaiškėjo, kad daugiau kaip ketvirtis jų mano, kad nustojo dirbti per anksti (vidutiniškai į pensiją apklaustieji išėjo sulaukę 62‑ejų). Trečdalis teigė, kad nustoję dirbti prarado gyvenimo tikslą.
Šio straipsnio autorius taip pat pasiekė amžių, kai daugelis bendraamžių dirbti nustojo. Nesunku suprasti, kodėl galimybė nebedirbti gali atrodyti viliojanti. Išėję į pensiją galite ilgai miegoti ir išvengti ryto spūsčių. Vasaros dieną galite pasimėgauti saulėkaita, žiemą – išvengti šalčio ir lietaus. Nebereikia sėdėti nesibaigiančiuose susirinkimuose ir nuolatos nervingai tikrinti elektroninio pašto dėžutės.
Tačiau darbas taip pat turi daug privalumų. Jis suteikia protui veiklos, o gyvenimui – tikslą. Nors pirmieji pensijos mėnesiai gali būti tikra palaima, netrukus apima nuobodulys. Dideli planai keliauti po pasaulį ir mokytis kalbų greitai pasimiršta. Be to, kolegų draugija padeda palaikyti socialinius tinklus, o praleidę visą savaitę namuose galite pasijusti vieniši. Taigi šis rašytojas dar negreitai pasitrauks į namelį prie jūros ir liausis rašęs.
Šiais laikais dirbti ilgiau turėtų būti lengviau, nes dauguma darbų protiniai, o ne fiziniai. Tačiau dėl fizinės įtampos būti gaisrininku, kalnakasiu ar statybininku sulaukus daugiau kaip 60‑ies sunku.
Žinoma, daugelis dirba ilgiau ne dėl to, kad jiems labai patinka jų darbas, o dėl to, kad negali sau leisti nedirbti. Taip yra ne tik dėl to, kad vyriausybės vis nukelia pensinio amžiaus ribą. Iš tiesų laikas, kai žmonės išeina į pensiją („faktinis“ pensinis amžius) nuo oficialaus pensinio amžiaus skiriasi keliais metais. Iš dalies taip yra dėl to, kad daugelis žmonių negali išgyventi gaudami pajamų tik iš pensijos, todėl jiems reikia papildomos darbo pensijos. Tokias pensijas galima gauti anksčiau negu oficialias.
Tačiau įmonėse pensijos vis rečiau skaičiuojamos pagal paskutinį atlyginimą ir vis dažniau naudojamos nustatyto dydžio pensijų įmokų kaupimo schemos. Naudojant pastarąsias darbuotojai sukaupia santaupų krepšelį, kuris naudojamas investicijoms. Tačiau tokių krepšelių pelnas mažas, nes palūkanų normos labai mažos. Moterų santaupų krepšeliai paprastai mažesni (dėl to, kad jos praleidžia keletą metų augindamos vaikus), todėl joms išgyventi iš pensijų ypač sunku. Jos negali nustoti dirbti.
Taip galima paaiškinti, kodėl žmonės vis dažniau dirba ilgiau. Faktinis vyrų pensinis amžius EBPO šalyse šeštojo dešimtmečio pabaigoje buvo 68,4 m., tuomet ėmė lėtai ankstėti, kol 2000 m. pasiekė 62,7 m. Tačiau tada vėl ėmė vėlėti, kol 2017 m. pasiekė 65,3 m. Moterų pensinis amžius kito panašiai. Faktinis pensinis amžius šeštojo dešimtmečio pabaigoje buvo 66,5 m., tada 2000 m. nusileido iki 60,9 m., o tada 2017 m. vėl pakilo iki 63,7 m.
Ši statistika įrodo, kad diskriminacija dėl amžiaus darbe sumažėjo (net jei visiškai ir neišnyko). Kai kuriose šalyse įvesti diskriminaciją dėl amžiaus draudžiantys įstatymai, tačiau apklausų duomenimis daugelis vyresnio amžiaus darbuotojų vis tiek mano, kad turi mažiau galimybių, ypač tada, kai skiriami paaukštinimai.
Panašu, kad darbdaviai paaukštinimų vyresniems darbuotojams nenori duoti dėl dviejų priežasčių. Pirmoji tokia, kad vyresni darbuotojai dėl ilgesnio stažo ir taip gauna didesnius atlyginimus. EBPO siūlo premijas už ilgą stažą mažinti. O antroji priežastis – kad vyresniems darbuotojams trūksta įgūdžių: vienas ši trijų 55–65‑erių sulaukęs EBPO šalių darbuotojas arba neturi patirties dirbti su kompiuteriu, arba nesugeba išlaikyti reikiamų technologijų testų.
Žinoma, šią problemą galima išspręsti suteikiant tinkamus vyriausybės arba pačios įmonės organizuojamus mokymus. Tačiau daugiau kaip 55‑erių sulaukę darbuotojai iniciatyvos neatsilikti nuo technologijų pokyčių turi imtis patys. Taigi tapkite žilaplaukiais kompiuterių žinovais. Nuo to gali priklausyti jūsų pragyvenimo šaltinis.