Deja, problema ta, kad tik menka saujelė europiečių apie visa tai žino ir dėl to deramai įvertina ES. Daugelį sričių, su kuriomis piliečiams tenka susidurti kasdienybėje, tokių kaip švietimas, mokesčių tarifai, būsto pašalpos, kelių remontas, kontroliuoja nacionalinės vyriausybės arba vietos institucijos. Be lyderių, įvairiuose susitikimuose aptarinėjančių pasaulio (ar bent euro) likimą, didžiąją dalį to, kas vyksta Briuselyje, pastebi, visų pirma, uolūs politikos ekspertai. Tik labai retais atvejais griozdiška reguliavimo mašina, kurią sudaro 32 tūkst. Europos Komisijos tarnautojų ir 705 Parlamento nariai, suranda būdų atlikti kažką tokio, ką pastebėtų plačioji visuomenė ir už ką ES galėtų prisiimti nuopelnus. Vienu iš tokios veiklos pavyzdžių galėtų būti balandžio 7-ąją pasiektas susitarimas, kurio laikantis iki 2024-ųjų įvairių įrenginių, įskaitant išmaniuosius telefonus ir fotoaparatus, gamintojai turės pereiti prie vieno tipo Briuselyje patvirtinto įkroviklio.
2022.06.20 11:02
„iPhone“ naudotojų laukia pokyčiai: nors vieni sako, kad tai blogai, yra ir geroji medalio pusė
(1)The Economist
FOTO:
Už ką turėtume dėkoti Europos Sąjungai? Na, geras dalykas yra bendroji rinka – šitai patvirtintų bet kas, kas tik užsiima verslu. Iš struktūrinių fondų finansuojamas kelių tiesimas, elektros tinklų diegimas ir panašūs reikalai skurdesniuose žemyno regionuose. ES lygiu buvo svarstytas planas gana skubiai – vienos kartos gyvenimo laikotarpiu – visai neutralizuoti anglies dioksido poveikį. Daugelį sienų pavyksta kirsti nė neišsitraukiant paso, nors vykdami atostogų žmonės vis tiek pasiima šį dokumentą. O kaip nepaminėti antimonopolinių taisyklių, parengtų ir patvirtintų Briuselyje tam, kad stambiosios firmos neapgaudinėtų vartotojų? Ach taip, ir dar taika – bent pačiame bloke.
The Economist
Prisijungti prie diskusijos
Rodyti diskusiją (1)