Kita moteris nusprendė, jog tam, kad išgelbėtų santuoką, pasiims metus mokslininko atostogų ir vėl ims studijuoti, kad šeimoje atsirastų pusiausvyra ir, abiem partneriams nebedirbant aukštuose postuose, įsivyrautų ramybė. Trečioji bandė teisinių paslaugų įmonėje dirbti pusę darbo dienos, tačiau netrukus suprato, kad profesiniu požiūriu tampa nebereikalinga. Tuomet nusprendė rašyti disertaciją. Jos vyras savo karjerą tęsė.
Jų pasakojimai patvirtina po ilgos patirties ir daugybės metų tyrimų mano prieitą išvadą: kad ambicingos ir karjerą daryti trokštančios moterys ieškodamos partnerių turi tik dvi galimybes – arba rinktis nepaprastai jas palaikantį partnerį, arba jokio. Visa kiti variantai tik slopina motyvaciją ir žlugdo karjerą.
Kol kas tai pakeisti bando tik nedidelė vyrų ir įmonių grupelė. Kaip neseniai rašė Melinda Gates, mes „vis dar siunčiame savo dukras į įmones, pritaikytas mūsų tėčiams“. Be to, siunčiame dukras į santuokas, laikomas lygiateisių partnerių sąjunga – tačiau tik su sąlyga, kad žmonos pasiekimai netrukdys vyro karjerai (nors teko girdėti ir apie karjerai trukdančius tos pačios lyties porų partnerius, didžioji dauguma tokių istorijų girdima iš heteroseksualių porų, o pirmenybė beveik visada skiriama vyro karjerai).
Taip yra ne dėl to, kad vyrai laikosi senamadiškų pažiūrų arba nepalaiko savo žmonų. Jie savo pažiūras laiko labai pažangiomis (kaip ir dauguma mano sutiktų generalinių direktorių ir įmonių vadovų). Tačiau dažnai tenka susidurti su nelauktomis problemomis. Jie džiaugiasi, kad jų žmonos daug pasiekia ir daug uždirba. Jie jas giria ir palaiko – kol žmonų karjeros ima trukdyti jų pačių profesiniam gyvenimui.
Pamela Stone ir Meg Lovejoy atliktame tyrime pastebėta, kad du trečdaliai iš darbo išeinančių moterų taip pasielgė dėl savo vyrų, dažnai dėl to, kad turėjo užpildyti vadinamąjį „vaikų auginimo vakuumą“. „Nors moterys vienbalsiai tvirtino, kad vyrai jas palaiko, – tyrimą komentavo Joan Williams, – jos taip pat teigė, kad vyrai nesutinka keisti savo darbo valandų ar daugiau prisidėti prie vaikų auginimo.“ Kaip teigė viena moteris: „Jis man visada sakė: „Gali daryti, ką tik nori“. Bet pats niekada nepasistengdavo man padėti.“
Supratusios savo padėtį moterys lieka nustebintos ir šokiruotos. Jos manė, kad sužadėtuvių taisyklės aiškios – išsilavinę partneriai turi vienas kitą palaikyti ir paeiliui vienas kitą remti siekiant didžiausios įmanomos sėkmės. Kaip skiriasi vyrų ir moterų lūkesčiai, aiškiai parodoma Harvardo verslo mokyklos atliktame tyrime – daugiau kaip pusė tyrime dalyvavusių vyrų tikėjosi, kad jų karjeros bus svarbesnės už žmonų, o dauguma moterų tikėjosi, kad abu partneriai bus lygūs (moterų, manančių, kad pirmenybė bus teikiama jų karjerai, beveik nebuvo). Manoma, kad vadinamajai „tūkstantmečio kartai“ priklausančių vyrų pažiūros pažangesnės, tačiau įrodymų nedaug – apklausos rodo, kad jaunesni vyrai lygybę palaikyti linkę dar mažiau, negu jų tėvai.
Tačiau net ir lygybę palaikyti pasiryžusiose porose norint suderinti dvi karjeras reikia ypač atsidavusių partnerių. Lengviau rinktis paprasčiausią sprendimą – istorinę normą, kad vyras skirs dėmesį karjerai, o žmona – šeimai. Be to, porose vyras dažnai būna keliais metais vyresnis už žmoną, todėl karjerą pradeda anksčiau ir uždirba daugiau. Taip susiformuoja sunkiai nutraukiamas uždaras ratas – vyrai turi daugiau galimybių gauti didesnį atlyginimą, tad moterims juos pasivyti laikui bėgant tampa tik sunkiau.
Tokios santuokos kelia gilų ir ilgalaikį nusivylimą. Atlikdama tyrimus knygai apie šeštajame ir septintajame dešimtmetyje vis augusį santuokų ir skyrybų skaičių pastebėjau, kad tokios santuokos sukeldavo uždelstą moterų reakciją: dėl savo vyrų požiūrio ambicijų atsisakyti turėjusios talentingos moterys dažnai laukdavo tinkamos akimirkos, todėl iš namų išėjus vaikams, dažnai išeidavo ir jos. Maždaug 60 proc. vėlyvų skyrybų įvyksta moterų iniciatyva, kad jos galėtų skirti savo jėgas karjeros viršūnę pasiekti po penkiasdešimties.
Tada šokiruoti pasijunta vyrai. Juk jie taip sunkiai dirbo ir puikiai aprūpino šeimą – jie manė, kad to iš jų tikimasi! Tačiau daugiau lyčių lygybės turinčiame amžiuje modernios poros gyvena ne taip. Geriausios santuokos dar niekada nebuvo tokios laimingos, subalansuotos ir teikiančios tiek pasitenkinimo abiem partneriams, kaip dabar. Lyčių lygybė padėjo atsirasti daug ištvermingesnėms poroms. Tačiau kad santuokos būtų geros, daugybę metų reikalinga abipusė parama ir pusiausvyra. Jei nekreipsite dėmesio į savo partnerio svajones, nukentėsite patys.
Daugelį darbe išmokstamų pamokų apie lyderystę ir komandų formavimą galima pritaikyti ir norint geriau palaikyti pusiausvyrą namuose. Štai keletas dalykų, į kuriuos reikėtų atsižvelgti.
VIZIJA. Iš anksto nusistatykite ilgalaikius asmeninius ir profesinius tikslus ir reguliariai dar kartą juos aptarkite. Jei pora siekia skirtingų tikslų ir vienas kito nepalaiko, gali kilti pavojus visai susikurtai gyvenimo strategijai. Aiškiai aptarkite, kokios paramos reikės, kad tuos tikslus būtų galima pasiekti, ir kas tą paramą suteiks.
AKTYVUS KLAUSYMASIS. Dažniausiai moterys skundžiasi, kad nesijaučia girdimos, o vyrai – kad moterys nevertina jų pastangų. Kad išvengtumėte pirmosios problemos, reguliariai skirkite laiko susėsti ir vienas kito išklausyti (tai padaryti kartą per mėnesį būtų gerai, o kartą per tris – būtina). Susėskite akis į akį ir susikaupę, atsidavę, nepertraukinėdami išklausykite visko, ką nori pasakyti partneris. Tada pakartokite, ką išgirdote. Jei reikia, vienas kitą pataisykite. Tuomet apsikeiskite vietomis. Manote, kad taip daryti bus nejauku? Iš pradžių taip, tačiau vėliau tokie pokalbiai gali išgelbėti jūsų santykius.
GRĮŽTAMASIS RYŠYS (taip pat vadinamas „pagyromis“). Grįžtamasis ryšys reikalingas visiems, tačiau tiek darbe, tiek namuose jo sulaukiame vis rečiau. Paprastai teikiant grįžtamąjį ryšį rekomenduojama laikytis 5:1 santykio taisyklės – už kiekvieną „konstruktyvią“ pastabą pasakyti penkis teigiamus dalykus. Juk pasirodo, kad žmonėms patinka, kai jais žavisi – ypač jų partneriai. Tad kaip įmanydami dažniau pasakykite, kad jūsų sutuoktiniai gražūs, protingi, rūpestingi ir labai jums padeda. Atsilyginkite už teigiamus dalykus ir pastebėsite, kad jų padaugėjo. Manote, kad tai dirbtina? Tačiau iš tiesų pamatysite, kaip partnerių akyse įsižiebs ugnelės.
Dabar daugelis moterų labiau finansiškai nepriklausomos, todėl iš santykių tikisi daugiau. Jos nori meilės, pripažinimo ir paramos tiek darbe, tiek namuose. Nesugebančios to suteikti įmonės dažnai nesugeba išlaikyti moterų, kurių daugelis vėliau įkuria savas įmones. Nesugebantiems to suteikti partneriams nutinka tas pats – moterys išeina.
Norint išlaikyti moteris tiek darbe, tiek namuose reikia įgūdžių ir sąmoningumo. Reikia skirti joms dėmesio ir sąmoningai keisti vakarykštes taisykles, kad atitiktų šiandienos poreikius. Darbe reikia pritaikyti moterims įmonės kultūrą ir sistemas. O namuose reikia strategiškai susitelkti į abiejų partnerių potencialą, turėti ilgalaikę šeimos viziją, nuolat aktyviai klausytis ir nepamiršti visą laiką vienas kito girti.
Avivah Wittenberg-Cox – konsultacijas lyčių lygybės klausimais teikiančios įmonės „20‑first“ generalinė direktorė ir knygos „Seven Steps to Leading a Gender-Balanced Business“ autorė.