Ilgiausiai iš Didžiojo septyneto (G7) šalių prie valdžios vairo išbuvusi lyderė atlaikė finansų krizę ir Europos skolų sumaištį. Bet per paskutinius jos kadencijos metus, pūliuojant Vokietijos ekonominėms žaizdoms, įstatymų leidėjai pradeda kelti klausimą, ar ji turi tinkamą viziją ir energijos joms išspręsti.
Iškilo grėsmė, ar dominuojantis 21-ojo amžiaus Europos augimo variklis sugebės išlaikyti žemyno svarbą pasaulyje, kurį vis labiau nustelbia auganti konkurencija tarp Jungtinių Valstijų ir Kinijos. Vokietijos gebėjimas tą padaryti atrodo trapus ir pažeidžiamas, nes formulė, kuri pasiteisino pokariniu laikotarpiu, dabar stringa.
Stiprios vokiečių automobilių gamintojos prarado greitį ir galią, kurios tikrai prireiktų pramonei pereinant prie elektrinių automobilių, ir bando visomis išgalėmis vytis konkurnetus. Tuo tarpu JAV prezidento Donaldo Trumpo išpuoliai prieš pasaulinės prekybos tvarką kelia grėsmę Vokietijos eksportu paremtam modeliui.
Šalis, kuriai vadovauja Angela Merkel, didžiuojasi rekordiniu biudžeto pertekliumi ir beveik dešimtmetį trukusiu nepertraukiamu augimu, bet 2019 metais Vokietija „flirtavo“ su recesija ir skelbė apie lėčiausią plėtrą per pusę dešimtmečio. Jeigu nepašalins puvinio, kanclerė rizikuoja perduoti savo įpėdiniui ekonomiką, kurios geriausios dienos galbūt jau nužengė praeitin.
Teoriškai Angelai Merkel valdyti liko vis dar apie aštuoniolika mėnesių, iki 2021 metų vasaros atostogų, žyminčių kitos rinkimų kampanijos pradžią ir bet kokios realios politikos formavimo pabaigą. Kad galėtų tuo pasinaudoti, jai teks susiremti su koalicijos partnere, SPD, kuriai atrodo, kad ji pernelyg nukenčia, kaskart ištiesdama pagalbos ranką Angelai Merkel.
Pati kanclerė, regis, labiau susitelkusi ties užsienio politikos iššūkiais ant Europso slenksčio, tokiais kaip karas Libijoje ir byrantis Irano branduolinis susitarimas. Ji greičiausiai kalbės šiomis temomis šią savaitę vykstančiame Pasaulio ekonomikos forume (PEF).
Angela Merkel, praėjusią savaitę susitikusi su krikščionių demokratų partijos (CDU) įstatymų leidėjais, aptarė tuos geopolitinius klausimus, tuo pat metu ignoruodama kai kurių grupių raginimus inicijuoti verslui palankias mokestines priemones, teigia šaltiniai.
Tačiau šalies piliečiams didesnį susirūpinimą kelia augimo perspektyvos. Kaip rodo viešųjų ryšių įmonės „Edelman“ atlikta pasaulinių požiūrių apklausa, kurioje dalyvavo 26 valstybės, šalis pagal nuotaikų įvertinimą . užėmė trečią žemiausią poziciją, - tik 23 proc. respondentų optimistiškai vertino ekonomikos ateitį.
„Mes negalime lesti sau nieko nedaryti, - sakė Eckhardtas Rehbergas iš Angelos Merkel CDU/CSU frakcijos parlamente, atsakingas už biudžetą. – Mes negalime prarasti daugiau laiko, jei norime nukreipti Vokietiją teisingu keliu į ateitį.“
Vokietija pagal šiais metais sudarytą „Bloomberg“ inovacijų indeksą užėmė pirmąją vietą, aukšto balo sulaukusi už pridėtinę gamybos vertę, aukštųjų technologijų mastą ir veiklą pagal patentus. Bet didelis patirties bagažas sutelktas automobilių pramonės sektoriuje, kuris jau rodo susidėvėjimo ženklus pereinant nuo dyzelio link elektromobilių ir savivaldžių automobilių (SDV).
Kiti pramonės ramsčiai taip pat susiduria su iššūkiais, pavyzdžiui, kaip prisitaikyti prie pokyčių regioniniu lygiu, susijusių su perėjimu prie klimatui draugiškesnių politikų, tuo tarpu šaliai, kaip visumai, sunkiai sekasi koja į koją žengti su skaitmeninėmis naujovėmis.
Automobilių pramonės negalavimai
Automobiliai išlieka didžiausią nerimą keliančiu klausimu; PSA grupės Vokietijos automobilių gamybos padalinys ir automobilių dalių gamintoja „Continental“ jau karpo savo verslo planus. Sulig elektrinių variklių atėjimu į rinką, iškilo grėsmė pusei iš 834 000 pramonės darbuotojų, - iki dešimtmečio pabaigos gali būti masiškai naikinamos darbo vietos, teigia vyriausybės remiama darbo grupė.
Dabartinė A. Merkel reakcija į sunkumus paremta 2008 m. krizės sprendimo scenarijais, pavyzdžiui, siūlant subsidijas bendrovėms, norint užkirsti kelią darbo vietų praradimui. Bet pramonė susiduria tiek su geopolitiniais, tiek su technologiniais iššūkiais.
Tarifai automobilių gamintojams yra kraštutinė priemonė, kurios griebiasi D. Trumpas, kai nori atkreipti Europos Sąjungos dėmesį į savo interesus.
Berlyne vis labiau baiminamasi, kad JAV prezidentas, pasiekęs su Kinija pirminį prekybos susitarimą, savo dėmesį nukreips į Europą, – pirmiausia nusitaikęs į Vokietiją. Apie tai jis užsiminė šią savaitę Davose. Net jeigu D. Trumpas ir pristabdo tarifų įvedimą automobiliams, Jungtinės Valstijos daro vis didesnį spaudimą dėl „Huawei“, Kinijos telekomuniakcijų įrangos gamintojos.
JAV reikalauja, kad Vokietija saugumo sumetimais uždraustų Kinijos technologijų milžinei „Huawei“ diegti naujos kartos 5G ryšį šalyje. Kinija, - didžiausia Vokietijos prekybos partnerė – yra pasirengusi imtis atsakomųjų priemonių. Angela Merkel, kuri įsitikinusi, kad naujų sąjungininkų turėjimas yra pranašumas ir kuriai „Huawei“ technologijos būtinos norint modernizuoti girgždančią šalies mobiliojo ryšio sistemą, atsidūrė tarp dviejų ugnių.
Kol kas vyriausybė įvedė apribojimus, kurie leis pareigūnams neprilesti „Huawei“ prie esminės infrastruktūros, atsisakydama skelbti oficialų draudimą. Bet A. Merkel gresia maištas iš CDU įstatymų leidėjų, kurie reikalauja griežtesnių apribojimų, net jei tai reikštų rūstų Kinijos atsaką.
Prisimenant 2005-uosius
Tokia situacija – tarytum dangus ir žemė, lyginant su 2005 metais, kai Angela Merkel pasirodė Davose, ką tik patyrusi svaiginančią pergalę rinkimuose, lėmusią jai keturiolika metų truksiantį kanclerio postą. Tada – kai Vokietija buvo vis dar laikoma Europos „ligone“, - ji pažadėjo 100 dienų priemonių programą, nuo darbo jėgos sąnaudų mažinimo iki pelno mokesčių karpymo.
Būtent tokios augimui palankios politikos po penkiolikos metų siekia Friedrichas Merzas, buvęs A. Merkel varžovas dėl CDU vadovo posto. Bet kanclerė, kurios pastarasis žingsnis link žemesnių pelno mokesčių buvo žengtas 2008 metais, yra labiau linkusi akcentuoti šalies biudžeto perteklių kaip savo fiskalinės disciplinos ženklą nei juo pasinaudoti ruošiant ekonomiką būsimiems iššūkiams ir ją stiprinant.
Senkant jos administracijos valdymo laikui, A. Merkel atrodo labiau sunerimusi dėl gaisrų gesinimo užsienyje nei dėl kovos su savo koalicija dėl ekonomikos. Kai kurie įstatymų leidėjai šiaušiasi, kad jos ekonominės politikos prioritetas nėra kova su Vokietijos nuosmukiu.
„Mes buvome kurį laiką užmigę ant laurų dėl savo pasiekimų eksporto sferoje, - sakė Karstenas Juniusas, vyriausiasis „Bank J. Safra Sarasin“ ekonomistas. - Esame pernelyg nerūpestingi, pernelyg pasiruošę priimti vidutiniškumą.“