Kiek kišenpinigių per mėnesį skirti vaikui?
Kiek pinigų reiktų skirti šešerių, dešimties ar šešiolikos metų vaikui? Mane sudomino Vokietijos patirtis. „Vokietijos jaunimo institutas“ paskelbė šias rekomendacijas dėl kišenpinigių (2020 m):
Vaiko amžius Kišenpinigiai
- Jaunesni nei 6 m 0.50 – 1 eur/savaitę
- 6 metai 1 – 1.50 eur/savaitę
- 7 metai 1.50 – 2 eur/savaitę
- 8 metai 2 – 2.50 eur/savaitę
- 9 metai 2.50 – 3 eur/savaitę
- 10 metų 16 – 18.50 eur/mėnesį
- 11 metų 18.50 – 21 eur/mėnesį
- 12 metų 21 – 23.50 eur/mėnesį
- 13 metų 23.50 – 26 eur/mėnesį
- 14 metų 26 – 31 eur/mėnesį
- 15 metų 31 – 39 eur/mėnesį
- 16 metų 39 – 47 eur/mėnesį
- 17 metų 47 – 63 eur/mėnesį
- 18+ metų 63 – 79 eur/mėnesį
Vaiko elgesio nereiktų sieti su kišenpinigiais
Vaikas yra šeimos narys, jis negali uždirbti pats, taigi jį išlaiko tėvai. Kišenpinigiai visų pirma simbolizuoja vaiko priklausymą šeimai. Vaikas turėtų gauti pinigų, ne už tai, kad puikiai mokosi, nepriekaištingai elgiasi, ne už pergales konkursuose, o tiesiog, kad jis yra šeimos narys.
Dabar labai populiaru vaiko kišenpinigius sieti su mokslo pasiekimais. Tai gana lengvas būdas, bet ne visada efektyvus. Kartais nutinka taip, kad vaikai nebesidžiaugia savo pergalėmis, reikšmingais pasiekimais ir įpranta vertinti tik piniginį jų atitikmenį.
Jokių priekaištų
Mes neturėtume priekaištauti vaikams dėl pinigų. Nereikėtų kartoti: „Mes juk stengiamės dirbame, o tu...“. Ypač graudu, kai tėvai bando skaičiuoti vaiko išleistus pinigus, o tada pateikti jiems skaičius. Svarbu sekti ir savo komentarus vaikui, apie jo kišenpinigių valdymą. Galima kalbėtis, padėti vaikui įsivertinti kiek jam reikia vieno ar kito pirkinio, tačiau nepatariant, o tiesiog užduodant nukreipiamuosius, detalizuojančius poreikį klausimus.
Iš anksto apgalvota sistema
Reiktų iš anksto apgalvoti, kokią pinigų sumą mes pasiruošę skirti vaiko asmeninėms išlaidoms ir tvirtai laikytis savo sprendimo, tam galima pasinaudoti aukščiau esančia lentele. Žinoma visada reikia atsižvelgti ir į asmeninę šeimos situaciją.
Vaikas žinodamas tiksliai kada ir kiek pinigų gauna, gali planuoti savo išlaidas, tai yra labai svarbu jo savarankiškumo ugdyme. Kaip analogiją galima paimti suaugusius, juk jie taip pat žino, kada bus atlyginimas ir planuoja išlaidas, o kas būtų, jei atlyginimas vis vėluotų, arba būtų pervedamas netikėtai, arba iš vis, kokį mėnesį nesumokama?
Negalima elgtis ir taip, kad duodate mažiau nei sutarta ir pasakote, kad kitą kartą duosite daugiau. Turi būti pagarba ir vaiko atžvilgiu. Jei suma pakinta, reikia aiškiai pasakyti kodėl ir kiek tai truks.
Pirmokui geriau duoti pinigų savaitei, vyresnėse klasėse dviem, arba mėnesiui. Bet pradėti reikia nuo savaitinio kišenpinigių davimo, nes vaikui reikia įprasti kontroliuoti ir paskirstyti pinigus, planuoti išlaidas.
Būtina pastebėti, kad vaikas neturi maldauti – pinigai neturi būti siejami su nemaloniu priklausomybės jausmu.
Mokyti planuoti išlaidas
Svarbu kalbėtis su vaikais apie pinigus, pragyvenimo išlaidas ir vertybes. Kartu galime pasvarstyti: iš kur gaunami pinigai, kiek jie svarbūs mūsų gyvenime, kaip elgiamės su norais?
Mums atrodo, kad vaikas savaime įgis tinkamą supratimą, kaip elgtis su pinigais. Tačiau pažiūrėjus į suaugusių finansinį raštingumą pastebime, kad problemų yra ir savaime išmokti labai sudėtinga. Taigi prieš duodant vaikui pinigų, reikia išmokyti jį išmintingai elgtis su mažomis pinigų sumomis. Pradėti mokyti apie finansų valdymą reiktų kuo anksčiau. Kol vaikai maži, jie su džiaugsmu klausosi mūsų patarimų kaip ir kam išleisti pinigus. Galima paprašyti užrašyti savo išlaidas ir paskui aptarti ar buvo galima sutaupyti, o kam taupyti neverta. Beje mokytis niekada ne vėlu, bet su didesniais vaikais sunkiau atrasti jiems patrauklų mokymosi būdą.
Palaipsniui įveskite ekonominius terminus į vaiko žodyną: biudžetas, atlyginimas, pajamos, išlaidos, poreikiai, premijos, tai dalis vaiko finansinio supratingumo didinimo.
Labai svarbu ir tėvų elgesys, svarbu savo elgesiu nepaskatinti vaiko elgtis neatsakingai. Kartais nutinka taip, kad pinigai vaikui baigėsi, tuomet seneliai, mama ar tėtis slapta vaikui įbruka „pinigėlių“. Vaikas greitai supranta kas ir kaip, todėl ima manipuliuoti suaugusiais, o šie džiaugsmingai gelbsti, patys nesuprasdami, kad daro „meškos paslaugą“.
Laisvė leidžiant pinigus
Vaikui augant finansinė kontrolė turi švelnėti. Kai tik vaikas įpranta laikytis nustatytų taisyklių, galima jo nebestebėti, nebereikia aptarimo, kur išleido savo pinigus. Vaikai už kišenpinigius turi galėti nusipirkti to, ko jiems neperka tėvai. Kišenpinigiai neturi būti naudojami būtiniems vaiko poreikiams: rūbams, avalynei, maistui, mokyklinėms priemonėms. Paauglys tikrai turi suprasti, kad pinigai jam duodami ne tam, kad jis pirktų uždraustus dalykus. Jei tėvams nepatinka, kur vaikas leidžia pinigus, nereiškia, kad tėvai gali juos atimti, tačiau būtina su vaiku apie tai kalbėtis ir stengtis suprasti jo poreikius.
Svarbu sutarti taisykles
Nuo sprendimų apie piniginius klausimus, niekur nepabėgsime. Net jei mums atrodo, kad elgiamės netinkamai, ir jau vėlu, juk vaikas užaugo ir laiko nebeatsuksime – nieko baisaus. Svarbu ramiai ir tvirtai pranešti vaikui, kad mes nusprendėme pakeisti sistemą ir nuo šiandien pradėsime laikytis naujų taisyklių. Svarbiausia iškomunikavus jų laikytis tvirtai ir nuosekliai. Vaikas jausis saugiai, kai egzistuos aiški ir skaidri kišenpinigių sistema.