Kaip „apeiti“ aukštą infliaciją investuojant: mažos rizikos sprendimai jau gali ir nepadėti

Statistika skelbia, kad šiemet infliacija Lietuvoje yra didžiausia per pastaruosius kelerius metus. Rekordinių aukštumų nuo 2018 m. infliacija pasiekė ir euro zonoje. Vis dažniau viešoje erdvėje kalbama apie popandeminę hiperinfliaciją, kuri negailestingai graužia jau ne tik santaupas, bet ir investicijas. Kaip saugiai išlaviruoti infliacijos audrų vandenyse? Norint sumažinti infliacijos įtaką, investavimo ekspertai pataria santaupas laikyti ne sąskaitoje, bet investuoti. O investuojant pasirinkti tokias priemones, kurios ne tik padengtų metinę infliaciją, bet ir generuotų investicinę grąžą.

Statistikos departamento duomenimis, Lietuvoje metinė infliacija šių metų rugsėjį, palyginus su 2020 m. tuo pačiu mėnesiu, siekė 6,3 proc. Tai yra didžiausia rugsėjo infliacija Lietuvoje per pastaruosius ketverius metus. Europos Sąjungos statistikos tarnyba „Eurostat“ skelbia, kad infliacija euro zonoje šių metų rugpjūtį pakilo iki 3 proc. Tai – aukščiausias lygis nuo 2018 metų spalio.

Kai kurie ekonomistai tokį infliacijos augimą vadina popandemine hiperinfiacija, kurią lėmė visame žemyne laisvėjantys pandemijos suvaržymai, paskatinę ekonomiką ir pakėlę energijos kainas. Kol kas Europos Centrinis Bankas akcentuoja, kad aukštesnė popandeminė infliacija yra laikina ir jau rudenį pradės lėtėti.

Infliacijos įtaka šiandien ir rytoj

Investavimo ekspertų teigimu, kasdieniame gyvenime auganti infliacija reiškia, jog brangsta kasdien naudojamos prekės ir paslaugos.