Jie supranta, kad jie yra atsakingi už savo gyvenimą, bet vis dėl to jiems nesiseka, bent jau profesiniame kelyje ar karjeroje. Jie nepatenkinti savo darbu, jo pobūdžiu, atlyginimo dydžiu, darbo laiku. Jie galvoja, kad tai yra „normalu“, nes jie nėra kažkuo išskirtiniai. Jie kitų nekaltina, bet kaltina save, kad jie per kvaili, per seni, per tingūs, neturintys lyderio savybių, kitaip sakant – jie nepasitiki savo jėgomis ir netiki, kad gali kažko pasiekti, nes yra kaip dauguma arba dar prastesni.
Viena iš sėkmės formulių sudedamųjų dalių yra tikėjimas savo jėgomis, norų turėjimas ir jų siekimas. Po to seka veiksmas ir po to pasekmė arba rezultatas. Jeigu tu netikėsi savo jėgomis niekas kitas taip pat netikės. Reikia tikėti savimi, net jei aplinka visiškai netiki tavimi, juk ne jų reikalas tavo sėkmė.
Net jei tu mokykloje blogai mokeisi, ir tavęs niekas rimtai nevertino, tai dar nieko nereiškia. Jei tu nuspręsi ir sieksi savo tikslų bei tikėsi savo jėgomis – viskas yra įmanoma. Tačiau aš nekalbu vien apie elitinį gyvenimą. Daugeliui pakaktų geresnio darbo, lankstesnio grafiko, daugiau pajamų ir jie būtų laimingi. Čia nekalbame kaip tapti milijardieriais, milijonieriais arba mega žvaigždėmis, nors jei dideli siekiai – kodėl gi ne, principai tie patys. Svajonės turi būti tokios, kuriomis gali tikėti. Deja, dauguma nuo ryto iki vakaro dirba ir gali tesidžiaugti trumpais savaitgaliais.
Svarbiausia eiti savo keliu ir per dažnai nesilygiuoti su kolegomis, klasės draugais ar giminaičiais. Pvz., vienas labai gabus, jam mokslai gerai sekasi, jo ateitis šviesi. Gal ir taip, tačiau tai nereiškia, kad tau neverta nesistengti. Reikia tobulėti, nenuleisti rankų ir ankščiau ar vėliau rezultatas bus. Iš savo patirties galiu pasakyti, kad jei kažko norėsi, mintys pradeda filtruoti kelius einančius link to tikslo, atmesdamos neigiamas mintis. Pvz., dažnai būdavo gaudavau „neįmanomų“ užduočių iš savo viršininkų, kai pradėdavau galvoti, kas būtent „neįmanoma“, tuos kelius atmesdavau ir ieškodavau kitų kelių ir daug kartų įsitikinau, kad atsiranda galimybės ir sprendimai, kai ieškai vis kitų kelių. Nes jeigu iškart nusprendi, kad nepavyks, mintys užblokuoja tavo galimybes ir neieško kelių tikslui pasiekti, nes tai neva neįmanoma.
Atsiminkite, ką sakot ir galvojat ilgainiui virsta tiesa. Ne ką kiti sako, o ką jūs sakote ir galvojate. Taigi verta net savo pasąmonę apgaudinėti, palaipsniui tai virs realybe. Mintys pradės ieškoti tam tinkančių tikslų, užduočių ir tada pradėsite veikti ir veiksite tol, kol tikslas bus pasiektas. Gali viskas užsitęsti, bet tikslą jūs galite pasiekti vėliau arba dalinai. Ir tai jau bus bent dalis nueito kelio – vis geriau negu nieko nebūtumėt darę. Taip pat svarbu veiksmas, turite ne tik galvoti ir norėti, bet ir veikti, kad ir nesiseka – 1000 kartų apgalvojate, ką galima patobulinti ir vėl veikiate.
Kai užkursit visą šį mechanizmą, gyvenimas po truputį ims keistis ir gerėti. Pvz., norite daugiau uždirbti. Tobulinat kvalifikacinius profesinius įgūdžius, stengiatės labiau ir padarote daugiau, rekomenduotina su tuo pačiu darbo laiku tik efektyviau dirbant. Jūsų sukuriama darbo vertė tampa didesnė. Su šiais argumentais nueinate pas savo darbdavį ir deratės konstruktyviai dėl didesnio atlygio.
Dažnai būna, kad darbdaviai nepamato, kad ta jūsų vertė išaugusi arba paprasčiausiai nenori daugiau jums mokėti. Toliau tobulinatės, stengiatės, įgyjate didesnę įtaką įmonės procesams ir duodate suprasti savo viršininkui, kad jis to gali netekti jei jums nepakels atlyginimo. Ilgainiui jeigu jūsų atlygis nedidėja, pradedate ieškoti kito panašaus tik geriau apmokamo darbo. Naujas darbdavys patikės, jei ne vienas tai kitas, jūsų sukuriama pridėtine darbo verte, jeigu tokia yra. Juk darbdaviui naudinga daugiau uždirbti, o su jūsų pagalba jis tą ir padarys. Reikia įtikinti darbdavį. Viskas jūsų rankose.