PATARIMAI IŠ MOKSLINIŲ TYRIMŲ
Nuosmukius (kuriais laikomi du vienas po kito einantys ketvirčiai, kai ekonomikos augimas neigiamas) gali sukelti ekonominis šokas (pavyzdžiui, staiga išaugusios naftos kainos), kilusi finansinė panika (tokia panika kilo prieš Didįjį nuosmukį), greitai besikeičiančios ekonominės prognozės (John Maynard Keynes pavadintos „gyvūnų dvasiomis“ – tai dėl jų sprogo internetinių įmonių burbulas) arba visų trijų veiksnių derinys. Nuosmukio metu dauguma įmonių nukenčia, nes sumažėja paklausa (ir pajamos) bei padaugėja abejonių dėl ateities. Tačiau moksliniai tyrimai atskleidžia, kad yra įvairių būdų sumažinti žalą.
Kaip įmonėms iš anksto pasiruošti nuosmukiui ir ką daryti, kai jis ištinka? Informacijos suteikti gali moksliniai tyrimai ir Didįjį nuosmukį aptariantys moksliniai darbai. Kartais šių tyrimų rezultatai tradicines žinias patvirtina, o kartais joms prieštarauja. Įdomiausi atradimai padaryti keturiose srityse: skolų, sprendimų priėmimo, darbo jėgos valdymo ir skaitmeninės transformacijos. Iš visų tyrimų galima daryti apibendrintą išvadą, kad nuosmukiai – tai sudėtingomis sąlygomis atliekami pokyčių valdymo pratimai, o kad įmonė sėkmingai juos išgyventų, turi būti lanksti ir pasiruošusi prisitaikyti.
PRIEŠ NUOSMUKĮ MAŽINKITE FINANSINIŲ ĮSISKOLINIMŲ
Pasak tyrimų, daug skolų turinčios įmonės nuosmukio metu tampa itin pažeidžiamos. 2017 m. atliktame tyrime Xavier Giroud (iš Masačusetso technologijos instituto Sloano vadybos mokyklos) ir Holger Mueller (iš Niujorko universiteto Sterno verslo mokyklos) ištyrė ryšį tarp subankrutavusių verslų ir dėl jų kylančio nedarbo bei krentančių nekilnojamojo turto kainų įvairiose JAV apygardose. Kuo labiau krito nekilnojamojo turto kainos, tuo labiau mažėjo vartotojų paklausa, todėl vis daugiau verslų bankrutavo, o nedarbo lygis kilo.
Tačiau tyrėjai pastebėjo, kad šis poveikis ryškiausias buvo daugiausia skolų turinčiose įmonėse. Jie padalino įmones į dvi grupes pagal tai, ar prieš nuosmukį šios turėjo daugiau, ar mažiau finansinių įsiskolinimų (kuriuos jie matavo pagal skolos santykį su turtu). Didžioji dalis dėl smunkančios paklausos subankrutavusių įmonių turėjo labai daug skolų.
Dėl didelių įsiskolinimų įmonės turėjo mažiau pasirinkimo, ką daryti toliau, buvo priverstos imtis tam tikrų veiksmų ir neturėjo galimybių pasinaudoti atsiradusiomis progomis.
Prieš nuosmukį skolų turi daugelis įmonių. Nors stebuklingo skaičiaus nėra, pasak tyrimų, nedideli įsiskolinimai nebūtinai sukelia problemų. Tačiau, H. Mueller nuomone, jei manoma, kad artėja nuosmukis, įmonei naudinga įsiskolinimų sumažinti.
ATKREIPKITE DĖMESĮ, KAIP PRIIMAMI SPRENDIMAI
Įmonės sėkmė nuosmukio metu ir po jo priklauso ne tik nuo priimamų sprendimų, bet ir nuo to, kas juos priima. 2017 m. atliktame tyrime Raffaella Sadun (iš Harvardo verslo mokyklos), Philippe Aghion (iš Prancūzijos kolegijos), Nichol Bloom ir Brian Lucking (iš Stanfordo universiteto) bei John Van Reenen (iš Masačusetso technologijos universiteto) ištyrė, kaip organizacijos struktūra nulemia įmonės gebėjimą susidoroti su nuosmukiais.
„Valdžios decentralizavimas siejamas su šiek tiek geresniais rezultatais daugiausia sunkumų per krizę patyrusiose įmonėse ar organizacijose“, – rašo tyrėjai. Jie taip pat pastebėjo, kad ekonominėms sąlygoms pagerėjus decentralizavimo privalumai nebebuvo ryškūs.
Kodėl įmonėms padėjo decentralizuotas valdymas? „Dėl nuosmukio atsirado daug netikrumo ir sunkumų“, – teigia R. Sandun. Decentralizuotos įmonės sprendimus leido priimti ant žemesnių hierarchijos laiptelių stovintiems darbuotojams, todėl geriau prisitaikė prie kintančių sąlygų.
Žinoma, ruošiantis nuosmukiui pakeisti organizacijos struktūrą nėra taip paprasta, tačiau tai nereiškia, kad įmonėms nėra ko pasimokyti iš šių atradimų. „Decentralizacija reikalinga dėl to, – teigia R. Sandun, – kad sujungia sprendimus su ekspertize.“
Pasak jos, kilus nuosmukiui daugelis įmonių suklysta ir sprendimus priimti ima leisti tik nedidelei daliai darbuotojų. Tačiau dėl atsiradusio netikrumo būtina eksperimentuoti, todėl sprendimus reikia priimti visuose organizacijos lygiuose. Net jei įmonė toliau valdoma centralizuotu būdu, prieš priimant svarbius sprendimus galima pabandyti surinkti daugiau informacijos iš visų grandžių darbuotojų. „Nuosmukiai suteikia progą pasikeisti“, – teigia R. Sadun.
NESKUBĖKITE ATLEISTI DARBUOTOJŲ
Nuosmukio metu atleidimai neišvengiami – Didžiojo nuosmukio metu vien 2009 m. atleisti 2,1 mln. amerikiečių. Tačiau pasak akcines bendroves tyrusio Ranjay Gulati (iš Harvardo verslo mokyklos) ir jo kolegų, stipriausios po nuosmukio išlikusios įmonės dažniau ne atleisdavo žmones, o mažino išlaidas ir stengėsi pagerinti įmonės veikimą.
Taip yra todėl, kad atleidimai kenkia ne tik darbuotojams, bet ir įmonei. Samdyti ir apmokyti naujus darbuotojus brangu, todėl įmonėms geriau, jeigu ekonomikai pagerėjus nereikia iš naujo samdyti darbuotojų, ypač tada, kai manoma, kad nuosmukis bus trumpas. Be to, atleidimai gali pakenkti darbuotojų savijautai ir sumažinti produktyvumą būtent tada, kai įmonėms tai kenksmingiausia.
Laimei, darbo išlaidas mažinti galima ne tik atleidžiant darbuotojus. Įmonės gali trumpinti darbo valandas, išleisti darbuotojus nemokamų atostogų arba mokėti už rezultatus.
Kai kuriose šalyse įstatymų leidėjai skatina ne atleisti darbuotojus, o trumpinti darbo valandas. Daugelis šalių ir daugiau kaip pusė JAV valstijų turi „trumpalaikės“ kompensacijos programas, suteikiančias dalinę bedarbystės pašalpą darbuotojams, kurių darbo valandų skaičius sumažinamas.
INVESTUOKITE Į TECHNOLOGIJAS
Gali atrodyti, kad nuosmukio metu geriausia apsidrausti ir nerizikuoti. Tačiau tyrimai atskleidžia, kad kilus nuosmukiui įvesti naujų technologijų naudinga.
Kodėl įmonės investuoja į technologijas kilus nuosmukiui, kai reikėtų taupyti? Ekonomistai spėja, kad taip yra dėl to, kad tokiu metu investicijos įmonei kainuoja mažiau, negu gerais laikais. Kai ekonomika puiki, įmonei apsimoka gaminti kaip įmanoma daugiau, o skiriant lėšų naujoms technologijoms baiminamasi, kad bus neišnaudotos galimybės užsidirbti. Tačiau kai norinčių pirkti jūsų prekes mažiau, įmonė neprivalo dirbti visu pajėgumu, todėl naujoms technologijoms galima skirti didesnę veiklos biudžeto dalį ir neprarasti pardavimų. Dėl to naujų technologijų įvedimas nuosmukio metu tam tikra prasme kainuoja mažiau.
Teoriškai skamba gerai, tačiau yra ir kitų, vadovų požiūriu praktiškesnių priežasčių investuoti į technologijas – technologijos gali verslą paversti skaidresniu, lankstesniu ir produktyvesniu.
Kaip žinome, nuosmukiai gali ilgam ir smarkiai pagilinti įmonių rezultatų skirtumus. Įmonėms, nepasinaudojusioms proga skaitmenizuoti verslą, vėliau gali paaiškėti, kad po kito nuosmukio konkurentų pavyti nebepavyks.