Kaip susirasti gerą darbą Lietuvoje: įvardijo, kodėl dauguma CV ir motyvacinių laiškų – tragedija

Feisbuke labai daug diskutuoju su žmonėmis, kurie sako, kad Lietuvoje neįmanoma uždirbti daugiau nei 600 eurų. Mano poziciją „Jeigu tu Lietuvoje neuždirbi 1 500 eurų – esi lochas“ žmonės priima skirtingai. Vieni netiki ir tiesiog palieka diskusiją, bet jaunimas dažniausiai stengiasi suprasti mano požiūrį ir labai dažnai prašo padėti: arba susirasti darbą, arba peržiūrėti ir pataisyti CV, arba patarti, kaip pasitobulinti kvalifikaciją. Vieną tokį prašymą atsiuntė mergina iš Klaipėdos – „Padėkite man gauti pareigas logistikos bendrovėje X“. Atkreipkite dėmesį – ne susirasti darbą, o gauti konkrečias pareigas konkrečioje bendrovėje!

Gerai, galim pabandyti. Prašau, kad atsiųstų CV. Gaunu ir vos nenuvirstu nuo kėdės – du lapai nerišlaus teksto „Word'e“. Darbai keičiasi kas keturis mėnesius, mergina kasmet 3–4 mėnesiams išvažiuoja į Norvegiją uždarbiauti, grįžta į Lietuva ir įsidarbina padavėja, kambarine, barmene. Paskutinės pareigos – saunos administratorė. Vienintelis CV pliusas – išsilavinimas: mergina kažkada yra studijavusi koledže ir įgijusi logistikos specialybę.

Iš pirmo žvilgsnio padėtis atrodė beviltiška, bet nusprendžiau pamėginti. Iš pradžių kardinaliai – iki 3 – sumažinome darboviečių skaičių. Pareigos Norvegijoje buvo nurodytos kaip „Klientų aptarnavimo vadybininkė“, o kelionės į Norvegiją tikslas – „Anglų kalbos žinių gilinimas“. Pirties administratorė virto SPA centro administratore. Su vienos darbovietės pamainos viršininku sutarėme, kad jis atsiųs rekomendaciją (kurią parašiau pats) ir, jeigu ką, atsakys į darbdavio klausimus telefonu. Mergina įkėlė į CV specialiai padarytą nuotrauką, kurioje ji vilkėjo griežto stiliaus dalykinį kostiumėlį. Bet didžiausia bomba buvo paslėpta motyvaciniame laiške.