Rinkos efektyvumas arba neefektyvumas
Neįtikėtinas žemės ir akcijų kainų šuolis Japonijoje ir lygiai tokia pat įspūdinga griūtis dešimto dešimtmečio pradžioje, „interneto beprotybė“ šio amžiaus pradžioje, JAV nekilnojamojo turto burbulas, sprogęs 2007 metais ir dėl to 2008–2009 metais prasidėjusi finansų krizė – visa tai yra nepaliaujami perspėjimai, kad nei privatūs investuotojai, nei investavimo profesionalai nėra apsaugoti nuo praeities klaidų.
Rinkos kartais gali būti neracionalios. Anomalijos gali kauptis, augti, rinkos gali būti nepagrįstai optimistiškos, ir dažnai jos pritraukia neapdairius investuotojus. Bet galiausiai rinka atpažįsta tikrąją vertę ir tai svarbiausia pamoka, kurią investuotojai turi įsisąmoninti. Rinka nors ir lėtai, bet užtikrintai galiausiai ištaiso bet kokius nelogiškus nuokrypius.
Tikroji akcijų vertė
Akcijų vertinimas priklauso nuo to, kokia prognozuojama bendrovės galia uždirbti tolimoje ateityje. Tokios prognozės neišvengiamai būna netikslios. Negana to, investavimo rizika niekada nebūna tiksliai apčiuopiama, tad niekada nebūna aišku, kokią diskonto normą derėtų taikyti ateičiai. Taigi, rinkos kainos visada tam tikru laipsniu bus klaidingos. Bet kiekvienu konkrečiu metu niekas negali aiškiai pasakyti, ar jos yra per aukštos, ar per žemos. Investuotojas, ekonomistas ir profesorius Benjamin Graham savo knygoje „Vertybinių popierių analizė“ rašė, kad kiekviena akcija gali būti verta tik tiek, kokia yra dabartinio pinigų srauto vertė, kurią ji uždirba investuotojams.
Ekonomistas Oskar Morgenstern tvirtina, kad ieškoti akcijų tikrosios vertės yra beprasmiška. Mainų ekonomikoje bet kokio turto vertė priklauso nuo dabartinio ar būsimo susitarimo. Jo nuomone, kiekvienas investuotojas turėtų prisiminti šią sentenciją: „Daiktas tiek vertas, kiek už jį mokama.“ Pasaulyje atsiranda investuotojų, kurie pasirengę nupirkti jūsų investiciją didesne kaina, negu mokėjote. Kiekviena kaina bus teisinga, kol bus norinčių mokėti daugiau. Čia ne proto, o grynai masių psichologijos klausimas. Vienintelis išmintingo investuotojo rūpestis – pataikyti į pačią pradžią. Visiškai logiška mokėti už ką nors penkis kartus daugiau negu verta, jeigu vėliau gali rasti naivuolį, kuris sutinka mokėti dešimt kartų daugiau negu verta.
Kuo skiriasi investavimas nuo spekuliavimo?
Investavimas yra metodas įsigyti turtą tam, kad iš jo būtų gaunamas pelnas protingai nuspėjamų pajamų pavidalu (dividendų, palūkanų arba nuompinigių) ir (arba) iš to turto brangimo ilguoju laikotarpiu. Investavimą nuo spekuliavimo dažnai skiria būtent laiko tarpas, nustatomas investicijos grąžai, ir grąžos nuspėjamumas.
- Spekuliantas perka akcijas, tikėdamasis uždirbti greitai, per kelias dienas ar savaites.
- Investuotojas veikiausiai perka akcijas tam, kad ateityje turėtų patikimą piniginės grąžos srautą ir kapitalo prieaugį gal po metų ar net dešimtmečių.
Infliacija
Infliacija daugelyje išsivysčiusio pasaulio šalių nukrito iki 2 procentų, ir kai kurie analitikai tiki, kad santykinis kainų stabilumas tęsis amžinai. Jie tikina, kad infliacija yra veikiau išimtis, o ne taisyklė, ir kad spartaus technologinio progreso laikotarpiai taikos meto ekonomikos sąlygomis buvo stabilių ir net mažėjančių kainų laikotarpiai. Labai gali būti, kad ateityje kartkartėmis infliacija bus labai maža arba jos iš viso nebus, tačiau investuotojai neturėtų atmesti galimybės, jog infliacija kada nors padidės. Tam, kad nepatirtumėte nuostolių, jūsų investicijos grąža turi prilygti infliacijai.
Investavimas reikalauja darbo
Tikriausiai kiekvienas esame girdėję pasakojimų, kuomet prarandami didžiuliai turtai dėl nerūpestingumo ar neišmanymo, kaip valdyti pinigus. Net jei ketinate patikėti visus savo fondus investicijų patarėjui ar investiciniam fondui turite žinoti, kuris patarėjas ar kuris fondas labiausiai tinkamas jūsų pinigams. Šiuo atveju labai svarbu turėti reikiamų žinių, kad galėsite priimti racionalius investicinius sprendimus.
Sėkmingas investavimas teikia malonumą
Smagu panaudojus savo intelektą pamatyti, kad jūsų atlygis – didėjantis turtas. Nuostabu stebėti savo investicijų grąžą ir matyti, kad ji kaupiasi sparčiau negu didėja jūsų atlyginimas. Ieškant finansinių investicijų, taip pat galima daug sužinoti apie naujus produktus ir paslaugas, apskritai inovacijas. Sėkmingas investuotojas yra įvairiapusiškas asmuo, prigimtinį smalsumą ir intelektualinį tikslingumą pajungiantis tam, kad uždirbtų.
Tradiciniai investavimo požiūriai
Bet kokia investicijų grąža, ar iš paprastųjų akcijų, ar iš ypatingu deimantų, vienokiu ar kitokiu laipsniu priklauso nuo ateities įvykių. Štai kur slypi investavimo žavesys – tai lošimas, kurio sėkmė priklauso nuo gebėjimo atspėti ateitį. Investavimai tradiciškai taiko kurį nors iš dviejų požiūrių į turto vertinimą:
- Oro pilių teoriją.
- Tvirtų pamatų teoriją.
Remiantis šiomis teorijomis, buvo uždirbta ir prarasta labai daug pinigų. Įdomiausia, kad šios teorijos viena kitai prieštarauja, tačiau suprasti šiuos du požiūrius yra labai svarbu, jeigu norite priimti pagrįstus investicinius sprendimus ir sumažinti nesėkmių riziką.
Oro pilių teorija
„Investavimo oro pilių teorija pagrindinį dėmesį skiria psichinėms vertybėms. Garsus ekonomistas ir sėkmingas investuotojas John Maynard Keynes aiškiausiai šią teoriją išdėstė 1936 metais. Jo nuomone, profesionalūs investuotojai linkę daugiau savo energijos skirti ne tikrosios vertės skaičiavimui, bet veikiau analizei, kaip investuotojų minia elgsis ateityje ir kaip optimizmo laikotarpiais tokie investuotojai iš savo vilčių yra linkę statyto oro pilis. Geras investuotojas stengiasi vertinti, kada susidarys palankiausios investavimo aplinkybės publikai kurti oro pilis, o tada perka anksčiau už minią.“ – rašo ekonomistas Burton G. Malkiel.
Analizuodamas akcijų rinką, J. M. Keynes taikė psichologinius principus, o ne finansinį vertinimą. Kalbėdamas apie akcijas, J. M. Keynes pabrėžia, kad niekas negali aiškiai žinoti, kas paveiks ateities pelno perspektyvas ir dividendų išmokas, todėl dauguma asmenų yra labiausiai susirūpinę ne ilgalaikėmis prognozėmis, koks tikėtinas investicijos pajamingumas per visą jos gyvavimo laikotarpį, bet stengiasi numatyti, koks bus rinkos dalyvių masės bendrasis vertinimas trumpuoju laikotarpiu.
Investicija pirkėjui verta tam tikros kainos, nes jis tikisi parduoti ją kam nors kitam už didesnę kainą. Kitaip sakant, tokia investicija turi savo vidinę logiką. Savo ruožtu naujas pirkėjas tikisi, kad būsimas pirkėjas sutiks su dar didesne kaina. Nobelio premijos laureatas Robert Shiller savo knygoje „Iracionalus vešėjimas“ tvirtina, kad interneto ir aukštųjų technologijų akcijų maniją praėjusio amžiaus pabaigoje galima paaiškinti tik masių psichologijos terminais.
Tvirtų pamatų teorija
„Tvirtų pamatų teorija teigia, kad kiekviena investavimo priemonė, ar tai būtų paprastosios akcijos, ar nekilnojamojo turto objektas, turi kokį nors tvirtą pagrindą, vadinamą tikrąja verte, kurį galima nustatyti, kruopščiai analizuojant dabartines aplinkybes ir ateities perspektyvas. Kai rinkos kaina nukrenta žemiau (pakyla aukščiau) šio tikrosios vertės tvirto pamato, atsiranda galimybė pirkti (parduoti), nes šis svyravimas galiausiai bus išlygintas – bent jau taip sako teorija. Tokiu atveju investavimas tampa nuobodžiu, bet nesudėtingu lyginimu, kokia yra dabartinė akcijos kaina ir įmonės pamatinė vertė.“ – rašo ekonomistas Burton G. Malkiel.
John B. Williams knygoje „Investicinės vertės teorija“ pateikė metodą, kaip nustatyti akcijos tikrąją vertę. Savo požiūrį Williams grindė dividendų pajamomis. Taip pat į šį procesą įterpiamas diskontavimas. J. B. Williams tvirtino, kad akcijos tikroji vertė lygi dabartinei (arba diskontuotai) visų ateities dividendų vertei. Investuotojams buvo patariama diskontuoti vėliau gaunamų pinigų vertę.
Kas yra diskontavimas?
Diskontavimas iš esmės reiškia žiūrėjimą į pajamas atgaline data. Užuot žiūrėję, kiek gausite pinigų ateinančiais metais (tarkim, gausite 1,05 eurų, jeigu padėjote į taupomąjį banką 1 eurą su 5 procentų palūkanomis), jūs tuos pinigus, kuriuos gausite ateityje, skaičiuojate pagal tai, kiek mažiau jie būtų verti šiandien (kitų metų euras šiandien vertas tik 95 centų, juos investavus su 5 procentų pajamingumu, galima gauti daugiau mažiau tą patį šios dienos eurą).
Tvirtų pamatų teorijos logika
Teigiama, kad akcijos vertė turėtų būti pagrįsta pelno srautu, kurį bendrovė vėliau galės paskirstyti kaip dividendus. Kuo didesni dividendai ir jų augimo tempas tuo didesnė akcijos vertė, taigi, svarbiausias veiksnys vertinant akcijas yra augimo greičio skirtumas. Bet čia atsiranda nedidelis slidus veiksnys – ateities lūkesčiai. Vertybinių popierių analitikas turi įvertinti ne tik ilgalaikę augimo normą, bet ir kiek ilgai išsilaikys šis neeilinis augimas. Esmė ta, kad tvirtų pagrindų teorija kliaujasi gana kebliais spėliojimais, kokio dydžio ir trukmės bus ateities augimas. Todėl tikrosios vertės pagrindai gali būti ne tokie patikimi, kaip tvirtinama.
Analitikai praktikai suvokė, kad reikia pirkti tuos vertybinius popierius, kurių kaina laikinai mažesnė už jų tikrąją vertę, ir parduoti tuos, kurių kaina laikinai per didelė. Įvairiuose šaltiniuose teigiama, kad JAV verslininkas, investuotojas, filantropas, vienas turtingiausių planetos žmonių Warren Buffett, pasiekė legendinių investavimo rezultatų remdamasis tvirtų pagrindų teorija.
Techninė arba fundamentinė analizė
Pastangas tiksliai nuspėti būsimą akcijų kainos kryptį ir tuo pačiu geriausią laiką pirkti jas arba parduoti derėtų laikyti vienu iš didžiausiu investuotojo rūpesčių. Prikurta daugybė metodų, tačiau dauguma renkasi vieną iš dviejų metodų – techninę arba fundamentinę analizę.
Investavimo profesionalų naudojamos alternatyvios technikos vienaip ar kitaip susijusios su dviem akcijų rinkos teorijomis, kurias aptariau:
- Techninė analizė – tai metodas nustatyti tinkamam laikui pirkti ar parduoti akcijas, kurį naudoja besilaikantys oro pilių požiūrio nustatant akcijų kainą.
- Fundamentinė analizė – technika, kurią taiko išpažįstantieji tvirtų pagrindų teoriją
Techninė analizė
Techninė analizė – iš esmės akcijų grafikų sudarinėjimas ir jų prasmių aiškinimas. Tad, jų taikytojai – negausi, bet labai tam reikalui atsidavusi sekta – vadinami grafikų skaitytojais arba techniniais analitikais. Jie tyrinėja praeitį – paprastųjų akcijų kainos judėjimą ir apyvartos pokyčius – ieškodami atsakymo, kokia bus pokyčių kryptis ateityje. Daugelis grafikų skaitytojų tiki, kad rinka tik 10 procentų logiška, o 90 procentų valdoma psichologijos. Jie iš esmės laikosi oro pilių teorijos ir žiūri į investavimą kaip į žaidimą, kuriame laukiama, kaip elgsis kiti žaidėjai. Žinoma, grafikai pasako tik tiek, kaip kiti žaidėjai elgėsi praeityje. Tačiau grafikų skaitytojai viliasi, kad atidžiai tyrinėdami, ką daro kiti žaidėjai, jie įžvelgs, ką minia veikiausiai darys ateityje.
Fundamentinė analizė
Fundamentiniai analitikai laikosi priešingos nuostatos – kad rinka yra 90 procentų logiška ir tik 10 procentų paklūsta psichologijai. Nelabai kreipdami dėmesį į konkrečius kainos judėjimus praeityje, fundamentalistai siekia nustatyti tikrąją akcijos vertę. Šiuo atveju vertė siejama su bendrovės turtu, jos tikėtinu pelno ir dividendų augimu, palūkanų norma ir rizika. Išstudijavę šiuos veiksnius, fundamentalistai prieina išvadą, kokia yra vertybinio popieriaus tikroji vertė, arba tvirti vertės pamatai. Jeigu ta vertė aukštesnė už rinkos kainą, tokiu atveju investuotojui patariama pirkti. Fundamentinės analizės šalininkai tiki, kad rinka galiausiai atspindės tikrąją akcijos vertę.
Svarbu domėtis ir investuoti atsakingai
Investuotojams analizuojant vertybinius popierius, tuo metu nusistovėjusios vertinimo mados ir stiliai gali vaidinti esminį vaidmenį nustatant vertybinių popierių kainą. Akcijų rinka kartkartėmis ima stipriai kliautis oro pilių teorija. Būtent todėl investavimas gali būti ypač pavojingas.
Galimos prisiimti rizikos lygis labai priklauso nuo asmens amžiaus ir galimybės gauti pajamų iš neinvesticinių šaltinių. Taip pat daugeliu atvejų galioja taisyklė: kuo ilgiau laikysite savo investiciją, tuo labiau mažės rizikos lygis. Reikia tik domėtis ir trokšti, kad investicijos dirbtų jums.