Pasaulio centriniams bankams vėl kils sunkumų norint paskatinti infliaciją – dėl mažiausio per tris dešimtmečius Kinijos ekonomikos augimo ir pigesnės energijos Kinijos gamybos kainos mažėja nuo liepos.
Nors artėjant Kalėdų laikotarpiui pigesnės prekės užsienio klientams gali būti puiki žinia, bendras šio reiškinio poveikis gali būti neigiamas, nes bandydamos konkuruoti su Kinijos varžovėmis ir išsaugoti pelną kainas ims mažinti viso pasaulio įmonės. Dėl to gali kilti dar didesnė įtampa JAV ir Kinijos prekybos kare.
„Infliaciją vis dažniau nulemia pasauliniai veiksniai, ypač dezinfliacijos bangos iš Kinijos, – teigia „Eurizon SLJ Capital“ atstovai Stephen Jen ir Joana Freire. – Taip yra dėl to, kad Kinijos perteklinio pajėgumo pasekmės atsiliepia užsienio šalims.“ Perteklinį pajėgumą skatina silpna vidaus paklausa, įtampa prekybiniuose santykiuose su JAV ir ekonominių stimulų stoka.
Stephen Jen ir Joana Freire mano, kad suprastėjęs gamintojo kainų indeksas neigiamai atsilieps infliacijos lygiui JAV ir Europoje, kaip nutiko ir 2014–2016 m. Gamintojų kainos Vokietijoje, Japonijoje, Pietų Korėjoje ir JAV jau dabar tapo neigiamos.
Problemos rimtumą pabrėžė paviešinti duomenys, rodantys, kad spalį Kinijos gamintojų kainos krito jau ketvirtą mėnesį. Gamybos sąnaudos ir energijos kainos krinta nuo birželio, todėl gamybos kainos mažėja. Tačiau sumažėjus kainoms įmonių pelno marža nepadidėjo, nes paklausa nedidelė, todėl susidaro didelis perteklinis pajėgumas, verčiantis gamintojus mažinti prašomas kainas.
„Bloomberg“ ekonomistų komentarai
„Didėjanti gamyklų kainų defliacija atskleidžia, kad paklausa silpna bei mažina pramonės įmonių pelną, todėl mažėja jų pajėgumas samdyti darbuotojus ir investuoti į patalpas.“
Mažėjančios vartojimo prekių kainos – vis dar svarbiausia defliacijos priežastis, atsiliepianti ir susijusių tolimesnės gamybos grandies įmonių (pavyzdžiui, cheminių medžiagų ir audinių gamintojų) kainoms.
David Qu, Ekonomistas
Didžiausia problema, kad nors kainos mažėja, paskolos – ne, todėl įsiskolinusiam Kinijos pramonės sektoriui dar sunkiau sudurti galą su galu. Privačios Kinijos įmonės jau dabar dvigubai dažniau negu 2018 m. nevykdo obligacijų įsipareigojimų, o vyriausybė nerimauja dėl bankų sektoriaus.
„JAV ir Kinijos prekybos karas paralyžiavo pasaulines kapitalo išlaidas ir sukėlė didžiulį defliacijos šoką“, – teigia Singapūro įmonės „Maybank Kim Eng Research Pte.“ atstovas Chua Hak Bin.
Pasak H. Chua, dėl JAV tarifų Kinijos perteklinis pajėgumas ir pasiūla perleidžiama trečiosioms šalims, todėl didesnė tikimybė, kad defliacijos pasekmes pajus daugiau įmonių ir tautų.
Defliacijos rizika atspindi padidėjusį Kinijos vaidmenį pasaulio ekonomikoje ir atskleidžia, kad daugelyje pramonės šakų kainos priklauso nuo jos. 2018 m. ji sudarė 12 proc. visos pasaulio prekybos – tai didžiausia vienai šaliai tenkanti dalis. Remiantis 2016 m. „Bundesbank“ ekonomistų atliktos analizės duomenimis, Kinijos kainų šokai sukėlė maždaug 6 proc. vidutinės pasaulio infliacijos.
Kaip ir 2014–2016 metais, pigesnių prekių srautas iš Kinijos trukdys viso pasaulio centriniams bankams padidinti ir palaikyti infliaciją. Vartotojų kainų infliacija jau dabar nepasiekė numatytų maždaug 2 proc. metinių tikslų Japonijoje, Vokietijoje ir JAV, o dėl mažėjančios importo ir gamybos kainos tikslus pasiekti bus dar sunkiau.
Kinija – didžiausia importuotoja JAV ir Japonijoje, o Vokietijoje ją lenkia tik Nyderlandai.
Sumažėjusių eksportuojamų Kinijos prekių kainų poveikis jau matomas kai kurių prekybos partnerių duomenyse – krinta Japonijos iš Kinijos importuojamos įrangos, metalų, audinių ir chemikalų kainos, be to, mažėja ir JAV importų kaina. Vokietija ir Pietų Korėja duomenų apie importus iš Kinijos nepateikia.
Gali būti, kad į JAV vežamų prekių kainai įtaką daro ne tik krintantis produkcijos gamintojo kainų indeksas, bet ir kompensuoti tarifus norinčių Kinijos įmonių siūlomos nuolaidos, o už eksporto kainų mažėjimą iš dalies atsakingas dolerio atžvilgiu susilpnėjęs juanis, dėl kurio Kinijos prekės pigesnės tapo daugelio šalių įmonėms.
Tačiau pasak „Marketfield Asset Management“ atstovo Michael Shaoul, Kinijos gamintojų kainų defliacija dar nepasiekė 2015 m. buvusių -5,9 proc., o už dabartinį kainų mažėjimą labiausiai atsakinga atpigusi energija ir vartojimo prekės. Jis teigia, kad jei energijos kainos nekis, Kinijos gamyklų kainos gali tapti neutralios.
Ekonomistai spėja, kad kainos labiausiai sumažės ketvirtajame ketvirtyje, o tada šiek tiek pakils.
O vartotojų kainos Kinijoje apskritai paėmus iš tiesų kyla, nes gerokai išaugusios kiaulienos kainos didina ir kitų maisto produktų kainas. Dėl to išaugo viso pasaulio kiaulienos kainos, tad pabrango ir kita mėsa.
„Kinijos produkcijos gamintojo kainų indekso defliaciją sukėlė tiek mažos vartojimo prekių kainos, tiek silpna vidaus rinkos paklausa, – teigia Didžiosios Kinijos regione įsikūrusio „BNP Paribas Asset Management“ ekonomistas Chi Lo. – Kol kas Kinija sukelia dezinfliaciją, bet ne defliaciją.“