Lombardai Lietuvoje: kam išsigelbėjimas, o kam – tikra „juodoji skylė“

Per pastarąjį laikmetį lombardai šalyje išgyvena tikrą suklestėjimą. Joks kitas parduotuvių tinklas negali lygintis su jų skaičiumi. Kur slypi toks šių supirktuvių-parduotuvių populiarumas?

Lombardas kaip savišalpos kasa

Tokios, beje, veikė ir sovietiniais metais. Tiesa, tos savišalpos kasos buvo labai jau nepopuliarios. Net nepopuliaresnės už tuo metu labai jau negausius sovietinius lombardus. Mūsų pašnekovė – vadinamoji ponia Irena, atsimena ir vieną, ir kitą. Tik ji prašo jos jokiu būdu nevadinti „ponia“. Kokia gi ji ponia, jei jau kelerius likusius metus iki pensijos skaičiuojanti moteris daugiau kaip pusę savo gyvenimo taip ir lankosi „savame“ lombarde. Nieko nuostabaus: po vyro mirties Irena viena iš savo labai jau kuklios „plunksnagraužės“ (kaip ji pati sako) algos turi išlaikyti dviejų kambarių butą. Vaikų nesusilaukė, tėvai kaime jau mirę, tad ir padėti Irenai pasitikti senatvę nėra kam.

Taip ir neša moteriškė vos ne kas mėnesį į jai artimiausią lombardą iš savo mamos paveldėtą dar caro laikų masyvią auksinę apyrankę.