Darbo paieška
„Blogiausia, kas gali nutikti žmogui, tai pasiduoti tokiai desperacijai, kad, rodos, sutiktum parduoti sielą velniui, ir tada sužinoti, kad velnias jos neperka! Būtent taip jaučiasi bedarbis žmogus, kai niekas nenori jo samdyti net tada, kai prispirtas reikalo jis sutiktų dirbti vien už maistą“, – sako ekonomistas Yanis Varoufakis.
Dauguma žmonių tikisi niekada neatsidurti tokioje padėtyje, nors niekas nėra apsaugotas. Tačiau visada atsiras žmonių, kurie užsispyrę tvirtins, esą taip nenutinka niekam niekada.
Žvelgiant retrospektyviai, pasak moralės filosofo Adam Smith, netikėto ir neįprasto nepritekliaus metais nemažai žmonių išmetama iš darbo ir konkuruoja tarpusavyje dėl darbo vietų, o tai kartais sumažina tiek realiąją, tiek piniginę darbo kainą. 1740 m., nepaprasto nepritekliaus metais, daugelis žmonių geidė dirbti vien už išlaikymą. Vėlesniais derlingesniais metais, kuomet situacija pagerėjo, buvo kur kas sunkiau gauti darbininkų ir tarnų.
Y. Varoufakis teigia, kad darbo rinka remiasi ne tik mainomąja darbo verte, bet ir žmonių optimizmu bei pesimizmu ekonomikos atžvilgiu, o visuotinis atlyginimų mažinimas gali baigtis tuo, kad naujų darbuotojų bus samdoma vis mažiau, gal net prasidės atleidimai iš darbo.
Klausimai darbdaviui prieš darbinantis
Daugelis žmonių darbo pokalbyje jaučiasi nejaukiai, patiria didelį stresą. Būsimas darbdavys užduoda patogius ir nepatogius klausimas, kai kurie jų būna nelogiški ir sunku suprasti, kodėl apie tai klausiama. Tačiau reiktų prisiminti, kad Jūs galite darbo pokalbio kontrolę perimti į savo rankas ir užduoti šiuos praktiškus klausimus:
1. Kada pradėčiau dirbti?
2. Kelintą valandą prasideda ir baigiasi darbo valandos?
3. Koks yra pertraukų kiekis ir trukmė?
4. Koks darbo užmokestis?
5. Ar bus prašoma dirbti viršvalandžius, kokia jų apmokėjimo tvarka?
6. Ar skiriami priedai už gerus darbo rezultatus, užsibrėžtų tikslų įgyvendinimą?
7. Ar bus mokamas tryliktas atlyginimas?
8. Ar darbo užmokestis yra indeksuojamas, kokios kilimo tendencijos?
9. Kokios karjeros galimybės? Prašau pateikti sėkmės pavyzdžių.
10. Kokią įmonės finansinė situacija?
11. Kiek įmonėje darbuotojų? Kokios tendencijos paskutiniu metu – darbuotojų daugėja ar mažėja?
12. Kodėl ieškote naujo darbuotojo? Kodėl išeina iki šiol dirbęs žmogus?
13. Kokia yra įmonės organizacinė struktūra? Kam būsiu pavaldus (subordinacija)?
14. Kokios mano darbo funkcijos? Gal galite pateikti pareigybės instrukciją?
15. Ar bus apmokymai, ar vyks darbų perdavimas? Jei taip – kas apmokys, kokiu būdu ir kiek laiko?
16. Kokiems darbams turės būti teikiamas prioritetas pradėjus dirbti?
17. Ar bus prašoma dirbti darbus, kurie nėra nurodyti darbo funkcijose?
18. Kokiu būdu įmonėje vyksta komunikacija bei užduočių paskirstymas?
19. Ar galėsiu dirbti nuotoliniu būdu? Jei taip – kiek dienų per savaitę?
20. Ar reikės darbo reikalais naudoti asmeninį automobilį, jei taip – ar bus sudaroma panaudos sutartis, ar kompensuojami degalai?
21. Ar bus skirtas mobilusis telefonas darbui, jei taip – ar bus koks mobiliojo operatoriaus planas?
22. Ar pageidautina mano asmeninė iniciatyva, pasiūlymai, idėjos?
23. Kokios papildomos naudos įmonėje – seminarai ir mokymai, išvykos, pakvietimai į įvairius renginius, sporto klubo abonementas?
Be abejo klausimai nėra universalūs, tinkantys visiems gyvenimo atvejams, todėl turėtų būti adaptuoti konkrečiai pozicijai, į kurią pretenduojate darbintis.
Didesnis atlyginimas
Kas neišdrįsta pasiteirauti dėl didesnio atlyginimo, suranda tūkstantį pasiteisinimų. Daug pinigų praranda, jei kartkartėmis nepasiteirauja apie didesnį atlyginimą. Kiekvienas nori gauti, ką užsidirbo. Kaip jūs jaučiatės žinodami, kad jūsų įžūlusis kolega už tą patį darbą gauna trečdaliu daugiau, nors atlieka darbą prasčiau? JAV atlikti tyrimai parodė, jog tik 10 procentų darbuotojų įvertinami pagal jų tikruosius pasiekimus, likusieji 90 procentų pagal tai, kaip jie save išreklamuoja.
Kas vyksta per derybas dėl atlyginimo? Paprastai žiūrint, susitinka du žmonės, darbdavys ir potencialus darbuotojas. Vienas dalija darbus ir nori už juos mokėti kuo mažiau. Kitas imasi darbo ir nori už jį gauti kuo daugiau. Šie skirtingi interesai reikalauja derybų, tai yra natūralus dalykas.
Karjeros konsultantas Martin Wehrle vadovų seminaruose pasakoja: „Gerą darbuotoją atpažinsite iš to, kad jis elgiasi taip, tarsi pats būtų verslininkas“. Tačiau nė vienas verslininkas nedirba metų metus už tą patį atlyginimą, nors gerina savo pasiekimus. Daugumai vadovų savigarba reikalauja atmesti jūsų didesnio atlyginimo reikalavimą – visai nesvarbu, ar jis teisingas, ar ne.
Ar piniginis atlygis darbe labiausiai motyvuoja?
Pasak „Efektyvi prekyba“ knygos autoriaus Richard Hammond, dažna mūsų klaida yra manyti, kad piniginis atlygis yra svarbiausias ir labiausiai motyvuojantis dalykas, kokį galime pasiūlyti. Tiesa ta – ir ją gali būti sunku priimti, nes tai atrodo šiek tiek nelogiška – kad pasiekus tam tikrą tašką pinigai turi labai nedidelį motyvacinį poveikį. Jei tik atlyginimas bus padorus, viskas, kas mokama papildomai, pavyzdžiui, premijos ar priedai, turi labai nedidelį papildomą poveikį darbuotojų motyvacijai. Žinoma, žmonėms patinka juos gauti, bet tokios papildomos išmokos gali netgi mažinti produktyvumą, nes didelių priemokų mokėjimas paprastai nuteikia komandas stengtis tik tada, kai jos mato asmeninę finansinę naudą. Tačiau jei mokėsite per mažai, pinigai taps itin dideliu demotyvatoriumi.
Prekybininkai stebėdami labiausiai motyvuotus darbuotojus pastebėjo, kad siūlant didelį piniginį atlygį už geresnius veiklos rezultatus, sulaukiama trejopo efekto:
1. Skiriama pernelyg daug dėmesio trumpalaikiui pajamų generavimui taip pabloginant klientų aptarnavimo kokybę.
2. Darbuotojai būna linkę daryti kažką papildomai tik tada, kai už tai jiems pasiūloma finansinė paskata.
3. Papildomos išmokos ir priedai labai greitai absorbuojasi į bendrą biudžetą ir ilgu laikotarpiu jų, kaip tokių, niekas nebeprisimena. Buvo atlikta daugybė tyrimų, kurie rodo, kad gavėjo sąmonėje pinigai lemia tik labai trumpalaikį pasitenkinimą. Ilgainiui jis mažėja, nes pinigai pagal savo prigimtį yra efemeriški – šiandien yra, o rytoj, žiūrėk, jau nėra. Pinigai – svarbu, bet jie nesukuria ilgalaikės motyvacijos.
Pinigai – labai svarbus daiktas
Pinigai yra ne materiali tikrovė, o psichologinis konstruktas. Jų veikimo principas grįstas materialių dalykų pavertimu mentaliniais. Visų rūšių pinigų žaliava yra pasitikėjimas. Taigi pinigai yra universaliausia ir veiksmingiausia savitarpio pasitikėjimo sistema.
„Net jeigu jų žodžiuose būta tiesos, pinigai taip pat įkūnija aukščiausią žmonių tolerancijos tašką. Pinigai yra platesnių pažiūrų už kalbą, valstybės įstatymus, kultūrines normas, religinius tikėjimus ir socialinius papročius. Pinigai yra vienintelė žmonių sukurta pasitikėjimo sistema, sugebanti peržengti bet kokias kultūrines prarajas ir nediskriminuojanti kitų žmonių dėl religijos, lyties, rasės, amžiaus ar seksualinės orientacijos. Pinigai padeda veiksmingai bendradarbiauti net ir tiems žmonėms, kurie visiškai vienas kito nepažįsta ir vienas kitu nepasitiki,“ – teigia Yuval Noah Harari knygos „Sapiens: Trumpa žmonijos istorija“ autorius.
Tūkstančius metų įvairūs filosofai juodino pinigus ir vadino juos viso blogio šaknimi. Jų teiginiuose yra tiesos, kai bet kokią vertybę galima paversti kita, ir kai žmogus ima labiau pasikliauti pinigais, o ne kitu žmogumi, vietinės tradicijos, artimi santykiai ir žmogiškosios vertybės pradeda nykti — jas išstumia šalti pasiūlos ir paklausos dėsniai. „Kylančios pajamos palaipsniui gerina kokybę. Visada iškyla ta pati tezė: „Kuo daugiau uždirbi, tuo daugiau norisi to paties, ir dar geresnio“ – tai galioja visiškai visiems ir kiekvienam individualiai, taip pat kaip ir tai, jog kiekvienas taikosi į racionalų gerovės optimumą,“ – sako knygos „Vartotojų visuomenė“ autorius Jean Baudrillard.
Senatvėje garsus filosofas Immanuel Kant paklaustas, kodėl liko nevedęs, taip atsakęs: „Kai norėjau vesti, neturėjau pinigų, o kai pinigų atsirado, praėjo noras.“ I. Kant mirė 1804 metais. Pinigai yra labai svarbus daiktas, ypač kai jų neturi.