Mažiau yra daugiau
Įmonės „Mikro namai“ vadovas Andrius Vaišvilas pirmiausiai siūlo pažvelgti į mūsų praeitį. Anksčiau kiekvienas norėjo pasistatyti kuo didesnį namą, kad sukeltų pavydą kitam, parodytų savo socialinę padėtį. Tuo metu niekas negalvojo apie tai, jog reikėtų taupyti, neteršti ir saugoti gamtą.
„Laikai pasikeitė ir kuo toliau, tuo labiau žmonės pradeda suprasti, kad didelė investicija į didžiulį namą yra beprasmė. Juk niekam nereikia milžiniško miegamojo, kuriame daugiausiai laiko praleidžiama naktį. Ir, žinoma, pagrindinis dėmesys teikiamas praktiškumui – juk kuo daugiau nereikalingo ploto, tuo labiau išauga išlaidos“, – pokyčius pastebi A. Vaišvilas.
Anot jo, kylant nekilnojamojo turto kainoms, namai neišvengiamai mažės. Jau dabar galima išvysti gyvenamųjų namų kvartalų, kuriuose dauguma namų plotų nesiekia 80 kv.m.
Dėl to, Lietuvos rinkai specialistas nusprendė pristatyti ir mikronamų opciją. Toks būstas nereikalauja daug priežiūros. „Be to, tokio tipo namai neužima daug vietos, tad telpa į bet kurį norimą sklypą. Nedideles šio būsto erdves visuomet bandoma išnaudoti maksimaliai, kad nebūtų nereikalingų plotų. Mikronamus galima statyti įvairių formų, vieno, dviejų aukštų ar įrengiant antresolę/loftą.
Dar vienas išskirtinumas yra tai, kad tiek mobilius, tiek ir stacionarius mikro namus galima panaudoti labai daug kur (verslui, pritaikymas įvairioms pramogoms ir pan.), tai nebūtinai turi būti gyvenamojo tipo statinys.
Stacionarūs ir mobilūs mikro namai
Mikronamai yra skirstomi į du tipus – mobilius ir stacionarius. „Pagrindinis skirtumas tarp stacionaraus ir mobilaus mikronamo yra toks, jog stacionarusis mikronamas (SMN) yra statomas tradiciniu būdų remiant namo konstrukciją į pamatus, o mobilaus mikronamo (MMN) pamatas – tai mobili platforma.
Taip pat mobilus mikronamas netūrėtų viršyti leistinų gabaritų (ilgis iki 12 m, plotis iki 2,5 m ir aukštis iki 4 m). MMN gali būti laikinas statinys, kurį, esant poreikiui, galima patraukti iš taško A į tašką B. Stacionarų mikronamą taip pat galima pagaminti mobilų, kurio transportavimas bus galimas perkeliant jį kranu.
Be abejo, negalėčiau teigti, kad tokie namai yra tinkantys visiems. Bet užsienio šalyse (pavyzdžiui, Australija, Naujoji Zelandija, Kanada ar Skandinavija) mikronamai yra tikrai populiarūs tarp jaunimo, jaunų porų ar net garbingo amžiaus žmonių.
Tiesa, paklausesni yra stacionarūs mikronamai. Mes labiau orientuojamės ne į gyvenamus, o poilsio ar sodo namelius, tad daugiausiai užklausų sulaukiame iš tų, kurie nori įsikurti savo poilsio oazę atokiau nuo miesto ir arčiau gamtos“, – pastebi specialistas.
Lietuvoje dar ne itin populiarūs
Pasak įmonės įkūrėjo, daugiau užklausų jis sulaukia ne iš Lietuvos, bet iš Skandinavijos šalių. A. Vaišvilas svarsto, kad tam įtakos vis dar turi lietuvių požiūris ir savitas suvokimas apie namus, kuris keičiasi, bet dar yra kelyje.
„Dauguma vis dar svajoja apie erdvius namus, už kuriuos mokame milžiniškus pinigus visą likusį gyvenimą. Nesusimąstome, kad ir mažesnis namas gali atlikti visas reikalingas funkcijas ir dar padės sutaupyti didelę pinigų sumą, kurią galima būtų investuoti į pramogas, keliones, vaikų ateitį, norimą automobilį ar pan.
Kitas aspektas – tokio tipo namai vis dar naujovė Lietuvoje, jie turi atrasti savo pirkėją. Ir, žinoma, įtakos turi ir kaina.
Kiek atsieis tokio tipo namas – dažniausiai užduodamas klausimas. Bet vieno atsakymo nėra. Kaip ir visų namų statyboje, daug ką lemia tai, kokio namo norėsite, kokios medžiagos bus naudojamos. Gali būti ekonominis variantas, kurio kaina prasidės nuo 500 €/kv.m ir kilti aukštyn, priklausomai nuo kliento norų.
O su mobiliaisiais mikronamais situacija dar sudėtingesnė. Tai statinys ant mobilios platformos. Todėl pasirinktas statybos būdas ir medžiagos tiesiogiai nulemia platformos parinkimą, nuo ko ir priklauso nemaža dalis kainos. Vidutinė mobilaus mikronamo kaina yra apie 20 tūkst. eurų“, – paaiškina virš 10 metų statybų sektoriuje besidarbuojantis A. Vaišvilas.