Prieš pakylant pardavimo mokesčiui K. Iwaki už 55 JAV dolerius nusipirko ryžių malimo mašiną ir nemažai kitų kasdienių prekių. „Šampūnas ir panašios prekės pabrangs, tad nors ir skamba keistai, galų gale nusipirkau tiek šiukšlių maišų ir kitokių kasdienių daiktų, kad užteks maždaug trims mėnesiams“, – Tokijo centre pasakojo moteris.
Jau dukart atidėjęs šį veiksmą ministras pirmininkas Shinzo Abe galų gale nusprendė įvesti didesnį pardavimo mokestį, kad parodytų, jog Japonija ketina rimtai imtis mažinti didžiausią iš visų išsivysčiusių šalių valstybės skolą ir stengtis padengti dėl senstančios visuomenės vis augančias socialinės apsaugos išlaidas.
S. Abe vadovaujama vyriausybė žino, kokią riziką kelia šis uždavinys, todėl iš visų jėgų stengiasi išvengti tokių pačių ekonominių problemų, kokios kilo paskutinį kartą pakėlus pardavimo mokestį 2014 m. Sukurta visa serija priemonių, turinčių padėti išlyginti staigiai pakilusio, o tada nukritusio vartojimo pasekmes – nors kai kuriais paskaičiavimais pirmaisiais metais joms reikėtų išleisti daugiau, negu būtų gaunama iš pakeltų mokesčių.
Tačiau S. Abe rado sąjungininką – į jo pusę stojo buvęs finansų ministerijos pareigūnas ir dabartinis Japonijos centrinio banko valdytojas Haruhiko Kuroda, kuris pasiruošęs užtikrinti, kad ekonomikos augimas sumažės tik laikinai. Ketvirtuoju metų ketvirčiu ekonomistai prognozuoja didžiausią ekonomikos smukimą nuo tada, kai pardavimo mokestis pakeltas 2014 m., bet laukia pakilimo 2020 m.
Tačiau artimiausiu metu dėl to, kad ketinama griežtinti fiskalinę politiką ir nuo spalio 1 d. padidinti pardavimo mokestį nuo 8 proc. iki 10 proc., H. Kuroda patiria vis augantį spaudimą įvesti daugiau skatinamųjų pinigų politikos priemonių.
Praeities klaidos
Trečią pagal dydį pasaulio ekonomiką turinčioje Japonijoje jau anksčiau būta problemų pabandžius pakelti pardavimo mokestį. 1997 m. mokestį padidinus nuo 3 proc. iki 5 proc., ekonomikos augimas net tris ketvirčius per vos pusantrų metų buvo mažesnis, o tuometinis ministras pirmininkas Ryutaro Hashimoto vėliau vykusiuose rinkimuose neteko posto. 2014 m., vos tik H. Kuroda vykdoma didžiulė skatinamųjų priemonių programa pradėjo atsiliepti infliacijai, iki 8 proc. padidintas pardavimo mokestis sudavė skaudų smūgį vartojimui ir kainoms, o ekonomika sumažėjo daugiau kaip 7 proc., tad vienintelė Japonijos centriniam bankui likusi išeitis buvo įvesti dar daugiau skatinamųjų priemonių.
Šįkart mokestis bus įvedamas kitokiomis sąlygomis. JAV ir Kinijos nesutarimai dėl tarifų taip sulėtino viso pasaulio ekonomiką, kad Japonijos centrinis bankas kitame susitikime spalio 30–31 dienomis ketina aptarti, ar reikėtų imtis papildomų priemonių paremti ekonomiką ir kainas.
„Japonijos centrinio banko atstovai puikiai supranta grėsmę, kuri kyla pakėlus pardavimų mokestį kaip tik tuo metu, kai jie nerimauja dėl pasaulinės ekonomikos problemų keliamos rizikos, – teigia įmonės „SMBC Nikko Securities“ vyriausiasis rinkos ekonomistas Yoshimasa Maruyama. – Dėl to iš jų veiksmų galima spėti, kad kitą mėnesį imsis papildomų skatinamųjų priemonių. Tikimybė, kad jie ko nors imsis, didelė, nors jie papildomų priemonių ir nenori.“
Kad nerimauja dėl didesnio pardavimo mokesčio, centrinis bankas išreiškė garsiai ir aiškiai. Nuo praeitų metų liepos bankas žadėjo, jog ketina ilgą laiką palaikyti labai mažas palūkanų normas, taip parodydamas, jog saugosi dėl pakilusio mokesčio galimo ekonomikos smukimo.
„Bloomberg“ apklausti analitikai šiuo metu prognozuoja, kad metinis ekonomikos augimas per paskutiniuosius 2019 m. mėnesius sumažės 2,7 proc. Tačiau prognozių daug. Nors Japonijos paslaugų sektorius šiais metais padėjo ekonomikai išlikti stulbinančiai stipriai ir net nusvėrė smunkančią pasaulinę japoniškų gaminių paklausą, padidinus pardavimo mokestį sumažėjęs vartojimas gali šią tendenciją nusverti į kitą pusę.
Šįkart požymių, kad ekonomika padidinus mokestį išliks stipri, šiek tiek daugiau. Ir vis dėlto kai kurie ekonomistai mano, kad Japonijos centrinis bankas turi parodyti, jog imasi veiksmų (galbūt kartu su S. Abe vyriausybe), padėsiančių užtikrinti, kad ekonomika išliks stipri ir toliau bus siekiama tikslo pagyvinti infliaciją.
Jei S. Abe pavyks be didelių bėdų padidinti nepopuliarų mokestį, toks pasiekimas gali tapti vienu iš didžiausių jo ekonominių laimėjimų – jį aplenktų tik skatinamosiomis priemonėmis atgaivinta ekonomika ir atkurtas vidutiniškas ekonomikos augimas.
Liepą pasirodžiusioje Japonijos centrinio banko apžvalgos ataskaitoje teigiama, kad tikimasi, jog palyginus su 2014 m. prieš mokesčio padidinimą paklausa padidės „nežymiai“. Tačiau taip pat tikimasi, kad pakilus mokesčiui kurį laiką turėtų mažėti investicijos į būstus ir privatus vartojimas.
Kadangi perkantiems automobilius ir nekilnojamąjį turtą suteiktos mokesčių lengvatos, brangių prekių paklausa prieš padidinant mokestį labai nepadidėjo. Susimąstyti, ar verta daug pirkti dabar, vartotojus skatina ir perkant be grynųjų galimybę susigrąžinti mokesčius suteikianti sistema. Po spalio 1 d. sušvelninti išpardavimų reglamentai taip pat suteiks galimybę pigiau prekių įsigyti tada, kai mokestis jau bus pakeltas, kad mažmeninės prekybos atstovai galėtų palaikyti stabilią paklausą.
Pirminiais duomenimis rugsėjį pirkta daugiau buitinių prietaisų ir baldų, tačiau požymių, kad gyventojai kaip išprotėję perka viską iš eilės, nėra. 2014 m. kovą (mėnesį prieš pastarąjį kartą, kai padidintas pardavimo mokestis) buitinių prietaisų ir buitinių prekių pardavimai išaugo net 83 proc., tačiau dabar pirminiai didžiausių mažmeninės prekybos įmonių duomenys atskleidžia, kad parduota ne tiek daug, kaip prieš penkerius metus.
Pasak Japonijos universalinių parduotuvių asociacijos, universalinių parduotuvių pardavimai palyginus su praeitais metais per rugsėjo mėnesį išaugo tik maždaug 4–5 proc., o 2014 m. kovą buvo išaugę net 25 proc.
Pirminiais maždaug 40 elektroninių prekių parduotuvių visoje šalyje turinčios įmonės „Bic Camera Inc.“ duomenimis, televizoriai, šaldytuvai ir skalbimo mašinos dabar parduodami beveik dvigubai greičiau, negu praeitą rugsėjį.
Pasak „Bic Camera“ atstovo spaudai Tetsuya Yamazaki, pardavimams augant tokiu greičiu, bendra pardavimų suma gali prilygti 2014 m. kovą pasiektam 53 proc. šuoliui. Ir vis dėlto jis spėja, jog rugsėjį buitinių prietaisų parduodama mažiau negu kovą, todėl abejoja, kad bendri ankstesnio mėnesio pardavimai pasieks 2014 m. lygį.
Visoje šalyje daugiau kaip 500 parduotuvių turinčios vienos didžiausių mažmeninės prekybos baldais įmonės „Nitori Holdings Co.“ užsakymų rugsėjį padidėjo 22 proc. (2014 m. kovą užsakymų buvo padidėję 32 proc.). Pasak atstovės spaudai Maki Iwaki, konkurentų baldų įmonės „Otsuka Kagu Ltd.“ pardavimai taip pat išaugo mažiau, negu praeitą kartą.
Ką sako „Bloomberg“ ekonomistai
„Jei kalbama tik apie pardavimų mokesčio įtaką ekonomikai, Japonijos centrinio banko sprendimas sumažinti neigiamas trumpalaikes palūkanų normas gali suteikti priešingų rezultatų, nes pailgintų laikotarpį, kai vyraus neigiamos vartotojų nuotaikos, kaip nutiko ir 2016 m., todėl vartotojų išlaidos mažesnės išliktų ilgiau. Nors toks metodas irgi netobulas, geriau būtų įsigyti daugiau biržinių fondų.“
-- ekonomistas Yuki Masujima.
Noras pirkti paskutinę minutę (išskyrus plataus vartojimo prekes) šįkart silpnesnis.
Japonijos Nacionalinės prekybos centrų asociacijos tyrėjas Naoto Nagase teigė, kad požymių, jog paklausa padidėjo, nes vartotojai skuba pirkti, mažai. Remiantis pirminiais rugsėjo duomenimis spėjama, kad palyginus su praeitais metais pardavimai gali išaugti nedaug.
Mokestis kasdienėms prekėms (pavyzdžiui, maistui) didinamas nebus, todėl darosi aiškiau, kodėl smarkiai neišaugo prekybos centrų pardavimai. Išimtys turėtų sumažinti gana didelį pardavimų mokesčio poveikį mažai uždirbantiems gyventojams. Tačiau jei kainos kils, perkamoji galia mažės, todėl vartojimas smuks net ir tuo atveju, jei prieš padidinant mokestį gyventojai nepuls pirkti iš anksto.
„Prieš nuspręsdami, ar pardavimų mokesčio padidinimas turėjo rimtų pasekmių, turime palaukti ir pamatyti lapkričio ir gruodžio duomenis“, – teigia įmonės „Mitsubishi UFJ Research and Consulting Co.“ vyriausiasis ekonomistas Shinichiro Kobayashi.
Jis įspėja, kad nors dėl vyriausybės priemonių šį kartą atrodo, kad paklausa prieš mokesčio padidinimą padidėjo nežymiai, negalima garantuoti, kad pasekmės bus ne tokios rimtos. Paklausa gali būti mažesnė ir dėl to, kad vartotojai neigiamai vertina savo pajamas ir ne visiškai supranta balų sistemą, skatinančią perkant nenaudoti grynųjų.
Be to, išpardavimai gali būti tokie dideli, kad kai kurios kainos padidinus mokestį ne padidės, o sumažės, tad Japonijos centrinis bankas pajus dar didesnį spaudimą imtis priemonių. „Kainos gali labai nusilpti, o spalio–gruodžio ketvirtį infliacija gali net tapti neigiama“, – teigė S. Kobayashi.
S. Abe ir H. Kuroda greičiausiai tikisi, kad dauguma pirkėjų išgirdę žinią apie padidintą mokestį sureaguos taip, kaip Tokijo įmonėje praktiką atliekanti dvidešimtmetė Azusa Hayashi.
„Šį kartą mokestis pakils tik 2 proc. Toks pokytis neatgrasys manęs ko nors pirkti ir vėliau, – prabangiame Tokijo Ginza rajone teigė mergina. – Persistengti ir prisipirkti daiktų prieš pakeliant mokestį neverta.“