Nuo „Tesla Inc.“ iki „Walmart Inc.“ – verslo operacijas antrą pagal dydį pasaulio ekonomiką turinčioje valstybėje plečia daugybė JAV įmonių, o nuo jų neatsilieka ir Korėjos, Japonijos bei Europos verslai. Tai padeda Kinijai sušvelninti nuostolius, patirtus pasitraukus gamintojoms, turėjusioms pakeisti tiekimo grandines dėl JAV tarifų jų pabrangus jų gaminiams.
Prekybos ministerijos duomenimis, per pirmuosius devynis 2019 m. mėnesius tiesioginės užsienio investicijos Kinijoje palyginus su praeitais metais išaugo beveik 3 proc. – tiek pat, kaip ir 2018 m. Nors praeitais metais JAV investicijos augo sparčiau, nuo tada, kai prezidentu išrinktas D. Trumpas, investicijų sumažėjo.
„Dabar tarptautinės įmonės investuoti į Kiniją linkusios labiau – turint omenyje abiejų valstybių sukurtas kliūtis prekybai ir žinant, kad prekybos karo paliaubos greičiausiai bus laikinos, aptarnauti Kinijos rinką iš užsienio bus rizikinga“, – teigia Vašingtono ekspertų grupės „Brookings Institution“ vyresnysis narys David Dollar.
Pasak anksčiau JAV iždo atašė Pekine tarnavusio D. Dollar, maždaug 75 proc. užsienio investicijų į Kiniją skiriami paslaugų sektoriui, komunalinių paslaugų sektoriui ir kitiems į vidaus rinką nukreiptiems sektoriams. Pasak jo, dėl prekybos karo įmonės dar labiau stengiasi įkurti bazę Kinijoje. D. Trumpas siekė priešingo rezultato – rugsėjį prezidentas socialiniame tinkle „Twitter“ rašė, kad JAV įmonės turėtų „tuojau pat imti ieškoti alternatyvos Kinijai“.
„Jei nueitumėte į visas didžiausias JAV įmones ir pasakytumėte: „Vašingtono politikai sako, kad turime atsiskirti nuo Kinijos, todėl jums reikia pasitraukti iš jos rinkos“, jie atsakytų: „Negalime to padaryti – atpildas pernelyg didelis“, – šį mėnesį pranešime Honkonge teigė „Gavekal“ tyrimų skyriaus vadovas Arthur Kroeber.
Vis dėl šią tendenciją sunku analizuoti, nes ne visada aišku, kiek lėšų iš tiesų yra investicijos, o kiek – Kinijos įmonės, perkeliančios pinigus į užsienį, o tada vėl grąžinančius juos į valstybę. Maždaug ketvirtis Kinijos gaunamų tiesioginių užsienio investicijų 2018 m. atkeliavo iš Honkongo, Mergelių Salų ir Kaimanų Salų. Neseniai pasirodžiusioje Tarptautinio valiutos fondo ataskaitoje jos vadinamos „investicijomis‑vaiduokliais“.
Elektromobilių bumas
Tačiau yra ir nemažai naujienų, atskleidžiančių, kad į Kinijos vartotojus investuojama daug. „Tesla“ ketina pradėti masiškai gaminti automobilius pirmojoje už JAV ribų atidarytoje gamykloje netoli Šanchajaus – jai įrengti automobilių gamintoja iš Kinijos bankų gavo net 521 mln. JAV dolerių paskolų. Tokios išlaidos sukuria daug veiklos visoje tiekimo grandinėje.
Antra pagal dydį pasaulyje ličio jonų baterijų elementų gamintoja „LG Chem Ltd.“, kuri, kaip manoma, bus viena pirmųjų tiekėjų „Tesla“ Kinijoje pagamintiems „Model 3“ automobiliams, spalį teigė ketinanti į savo verslą Kinijoje investuoti 430 mln. JAV dolerių. Birželio mėnesį ji kartu su „Geely Automobile Holdings Ltd.“ įkūrė bendrą įmonę gaminti baterijas elektromobiliams. „Kinija – svarbiausias mūsų investicijų į baterijas centras“, – šį mėnesį interviu teigė įmonės atstovas spaudai Yoo Won Jae.
Ekonomikos pakilimas
Tokie pinigų srautai gali padėti sustabdyti bendrą investicijų mažėjimą ir padėti Kinijai pasiekti užsibrėžtą naujų darbo vietų kūrimo tikslą, nors ekonomikos augimas lėčiausias per kelis dešimtmečius.
Taip pat sulaukta tokių pranešimų:
• „General Electric Co.“ priklausanti „GE Renewable Energy“ liepą pranešė, kad skirs investicijų už neatskleistą sumą naujai vėjo jėgainei jūroje bei operacijų ir vystymosi centrui.
• Sausį „BASF SE“ pasirašė pradinį susitarimą su Guangdongo provincijos savivaldybe įkurti 10 mlrd. JAV dolerių vertės gamybos kompleksą. Šiuo susitarimu užsienio cheminių medžiagų gamintojai pirmą kartą suteikiama galimybė 100 proc. valdyti projektą, o ne bendradarbiauti su vietos partneriais.
• Liepą „Walmart“ pranešė, kad ketina skirti 8 mlrd. juanių (1,1 mlrd. JAV dolerių) platinimo centrams Kinijoje.
Kaip Šanchajuje vykusioje antrojoje metinėje parodoje „China International Import Expo“ teigė „AstraZeneca Plc“ generalinis direktorius Pascal Soriot, pagundai gauti prieigą prie 1,4 mlrd. gyventojų turinčios rinkos neįmanoma atsispirti net ir vykstant prekybos karams. „Privalome daugiau investuoti į Kiniją“, – teigė jis.
Kinijos investuotojai JAV sutikti šaltai. Tačiau pasak Amerikos prekybos rūmų prezidento Šanchajuje Ker Gibbs, JAV įmonės Kinijoje vis dar laukiamos.
„Provincijų ir savivaldybių lygmenyje jaučiame dar didesnį entuziazmą užsienio investicijoms, – teigė jis. – Jie labai stengiasi mus prisivilioti.“