Rusija turi per 550 mlrd. dolerių atsargų, įskaitant ir juodai dienai numatytą 165 mlrd. dolerių fondą, bet kaip rodo „ING Bank“ paskaičiavimai, prezidento Vladimiro Putino paramos priemonės kol kas sudaro tik maždaug 2 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP).
Per 2008–2009 metų pasaulinę finansų krizę šalis išleido dešimtadalį BVP griūčiai atremti, bet sugebėjo atkurti savo rezervus vos per kelerius metus, atsigavus žaliavinės naftos kainoms. Šį kartą Kremlius ruošiasi ilgesniam pajamų iš eksporto sumažėjimui.
„Naftos kainos nukrito iki tolio lygio, kurio niekas net negalėjo įsivaizduoti, – sakė Aleksandra Suslina, Ekonomikos ekspertų grupės, Maskvos specialistų grupės, patariančios vyriausybei, biudžeto specialistė. – Jiems reikia naudoti atsargas labai atsargiai, nes tai viskas, ką jie turi.“
Toks požiūris sukėlė pasipiktinimą tarp verslovių savininkų ir lobistinių grupių, kurie perspėja, kad nepakankamas skatinimas gali sukelti masinį nedarbą, įmonių bankrotus ir gilų ekonominį nuosmukį. Šalies centrinio banko vertinimu, vyriausybės nurodymas daugeliui rusų dirbti iš namų visą balandį gali nusmukdyti šių metų augimą 1,5–2 procentais, tuo tarpu biudžetas peržiūrimas ruošiantis 20 dolerių už barelį naftos kainoms.
„Iki šiol skamba pažadai, bet jokios pagalbos. Aš asmeniškai nepažįstu nė vieno verslininko, kuris būtų gavęs paramą, o nukentėjo beveik visi, – sakė Aleksandras Churudžis, Maskvoje veikiančios Verslo apsaugos asociacijos vadovas.
Ką sako mūsų ekonomistai
„Rusija daro mažiau nei dauguma valstybių fiskaliniame fronte, kad sušvelnintų dėl karantino ir krizės išplitimo patirtą smūgį. Tai galėtų būti pateisinama, atsižvelgus į griūtį žaliavinės naftos rinkoje, bet padariniai bus skausmingi: gilesnė recesija ir lėtesnis atsigavimas”, – sako Scottas Johnsonas, „Bloomberg Economics“.
Vyriausybės skatinimo priemonių paketą, kuris iš dalies bus finansuojamas iš turtuoliams įvestų mokesčių, iki šiol sudaro 300 mlrd. rublių (3,9 mlrd. JAV dolerių) fondas, skirtas paremti nukentėjusias įmones, ir kai kurios mokesčių bei hipotekos lengvatos. Šalies premjeras Michailas Mišustinas praėjusią savaitę pareiškė, kad vyriausybė turi 1,4 trln. rublių atsargų, jeigu prireiktų, nors nėra aišku, kam būtų naudojami šie pinigai ir kuri dalis būtų naudojama iš dabartinio biudžeto.
„Daug diskutuojama apie tai, kad parama žmonėms būtų teikiama iš biudžeto, bet tai tiesiog neteisinga, – praėjusią savaitę per televiziją kalbėjo Maskvos meras Sergejus Sobianinas. – Biudžetai sprogs, jie jau dabar sunkiai pakelia visą tą naštą, su kuria susiduria sveikatos priežiūros sistema.“
Aleksejus Kudrinas, vyriausybės Audito rūmų vadovas, praėjusią savaitę paragino, kad griežtos taisyklės, ribojančios lėšų naudojimą iš 165 mlrd. JAV dolerių turto fondo, būtų pakeistos siekiant išlaisvinti pinigus. Pasak jo, turi būti sukurtas mechanizmas, kuriuo remiantis parama būtų skirstoma žmonėms tiesiogiai. Sergejus Gurijevas, buvęs Europos rekonstrukcijos ir plėtros banko (ERPB) vyriausiasis ekonomistas, pareiškė, kad Rusija turėtų išleisti apie 10 proc. BVP.
Tačiau kol kas Kremlius, regis, nusiteikęs taupiai leisti savo milžiniškus rezervus, siekdamas užtikrinti, kad jų užteks dar daugelį metų. Rusija šios savaitės pabaigoje susitinka su kitais svarbiais naftos gamintojais aptarti naujų gavybos ribojimų, tačiau esminio atsigavimo rinkoje nesitikima.
„Vyriausybė palauks iki gegužės pabaigos, kol paaiškės naftos kainų dinamika ir ar yra didesnių paramą garantuojančių finansinių pajėgumų, – sakė Natalija Orlova, vyriausioji Maskvoje veikiančio „Alfa-Bank“ ekonomistė. – Jeigu naftos kainos nusistovėtų ties naujomis žemumomis ir nekiltų, tuomet būtų pagrindo nerimauti.“