Praėjusį ketvirtadienį „Bloomberg“ žinioms pristatyto plano duomenimis, visas priemonių paketas bus vertas 26 trln. jenų (239 mlrd. JAV dolerių) ir bus po lygiai padalijamas per kelis metus, o fiskalinėms priemonėms bus skiriama pusė tos sumos. Pasak plano, skatinamosios priemonės turėtų augimą padidinti maždaug 1,4 procentinio balo.
Daugiau išlaidų nuspręsta skirti vis geriau suvokiant, kad norint, jog ekonomikos augtų, reikalinga didesnė vyriausybės pagalba. Pasaulio ekonomikos lėtėjimas atskleidžia, kad kliautis vien tik centriniais bankais ir jiems patikėti visas sunkiausias ekonomikos valdymo užduotis – negana.
„Papildomų skatinamųjų pinigų politikos priemonių poveikis ribotas bet kokioje šalyje, o ypač Japonijoje bei Europos šalyse, kur palūkanų normos tapo neigiamos. Norint paskatinti augimą nelieka kito pasirinkimo, tik įvesti fiskalines priemones“, – teigė Tokijuje įsikūrusios įmonės „IHS Markit“ vyriausioji ekonomistė Harumi Taguchi.
S. Abe teigia, kad skatinamųjų priemonių paketą sudaro trys dalys, skirtos padėti stichinių nelaimių atveju, apsaugoti nuo ekonominės rizikos ir paruošti šalį ilgalaikiam augimui po Tokijo olimpinių žaidynių 2020 m.
Pasak jo, skatinamosios priemonės bus finansuojamos lėšomis iš kovą pasibaigsiantiems fiskaliniams metams paskirto papildomo biudžeto bei kitais metais numatytų ypatingų priemonių. Plane nurodoma, kad skatinamosioms priemonėms papildomame biudžete bus skiriama maždaug 4,3 trln. jenų.
Nors planuojamas priemonių paketas šiek tiek didesnis, negu tikėtasi, naujos maždaug 10 trln. jenų išlaidos rinkų beveik nepakeitė. Tuo tarpu ekonomistai dvejoja, ar papildomos išlaidos iš tiesų padarys tokią įtaką, kaip tikimasi plane. Jie teigė, kad vyriausybė mokesčius padidinti galėjo tinkamesniu metu, tačiau taip pat svarstė, ar metas kelti mokesčius apskritai kada nors būna tinkamas.
Panašu, kad šiomis priemonėmis S. Abe tikisi sumažinti riziką, jog kils nuosmukis, galintis sugadinti iki šiol sėkmingai veikusią vadinamąją „Abekonomikos“ augimo programą, be to, nori sulaukti paramos po kelių neseniai įvykusių skandalų. Norint to pasiekti imtis brangių skatinamųjų priemonių, kurias galima finansuoti papildomai skolinantis nedideles sumas – tikėtinas sprendimas labiausiai tarp išsivysčiusių šalių įsiskolinusiai valstybei.
Pasak plano, priemonių pakete numatoma padidinti valstybės atsparumą ekstremalioms oro sąlygoms, praplėsti nuolaidas mokant be grynųjų ir nupirkti planšetinį kompiuterį ar kitokį įrenginį kiekvienam vaikui iki vidurinės mokyklos.
Skatinamųjų priemonių planas
• Bendra vertė – maždaug 26 trln. jenų.
• Fiskalinės priemonės – maždaug 13,2 trln. jenų.
• Naujos savivaldybių ir centrinės vyriausybės išlaidos – 9,4 trln. jenų.
• Naujos centrinės vyriausybės išlaidos – 7,6 trln. jenų, iš kurių 4,3 trln. jenų bus paimtos iš šiems fiskaliniams metams paskirto papildomo biudžeto.
„Paketas gana didelis, turint omenyje, kad oficialiais vyriausybės duomenimis ekonomika šiuo metu atsigauna. Ne kartą teko girdėti apie prevencinį palūkanų normos mažinimą, tačiau dabar matome ir prevencines fiskalines priemones“, – teigia Tokijo įmonės „Meiji Yasuda Life Insurance Co.“ vyriausiasis ekonomistas Yuichi Kodama.
Padidinus išlaidas remti ekonomikai, Japonijos centrinis bankas gali lengviau atsikvėpti ir lengvinamųjų pinigų politikos priemonių kol kas nesiimti, nes didžiausias vaidmuo skatinti ekonomikos augimą kol kas suteikiamas fiskalinei politikai.
Dar prieš paskelbiant apie vyriausybės planą, kai kurie ekonomistai prognozavo, kad dėl to, jog tikimybė sulaukti skatinamųjų priemonių paketo didelė, o kitų prieinamų priemonių nedaug, Japonijos centrinio banko pozicija bus susilaikyti, o ne imtis papildomų veiksmų.
Stengiantis palaikyti ekonomikos augimą ir infliaciją, Japonijos centrinis bankas jau sukaupė turto, verto daugiau negu visa Japonijos ekonomika. Tačiau dėl vis rimtėjančio pinigų politikos lengvinimo programos šalutinio poveikio bankų sektoriui ir nuostatos, kad imtis daugiau priemonių būtų neveiksminga, bankas nuo tolimesnių veiksmų nori susilaikyti, nebent jie būtų neišvengiami.
Nepaisant JAV ir Kinijos prekybos karo sulėtintos pasaulio ekonomikos, pirmaisiais trimis 2019 m. ketvirčiais Japonijos ekonomika augo, tačiau pasak „Bloomberg“ apklaustų ekonomistų, prognozuojama, kad metinis augimas šį ketvirtį turėtų sumažėti 2,7 proc. Manoma, kad padidintas pardavimų mokestis ir sumažėjęs eksportas bei taifūno padaryta žala ekonomikos augimą mažins.
Skatinamųjų priemonių paketu būtų bandoma atgaivinti Japonijos ekonomiką ir išvengti tolesnio pasaulinės paklausos lėtėjimo, kuris kitais metais gali sukelti nuosmukį.
Skatinamųjų priemonių poveikis
Tačiau ekonomistai abejoja, ar šios priemonės iš tiesų padės padidinti augimą 1,4 procentinio balo.
Remdamasis apytiksliais žinių duomenimis paremtais skaičiavimais „Nomura Securities Co.“ vyresnysis ekonomistas Masaki Kuwahara prognozuoja tik 1 procentinio balo augimą. Jis patikslino, kad per kitus dvejus fiskalinius metus ekonomika turėtų išaugti 0,6 procentinio balo.
„Credit Suisse Group AG“ ekonomistas Takashi Shiono teigė, kad naujos išlaidos per kitus metus ekonomiką galėtų padidinti 0,2 procentinio balo.
„Turbūt tokios prognozės mažesnės, negu sutariama, tačiau mes manome, kad viešųjų išlaidų biudžeto negalima taip greitai išleisti, nes trūksta darbo jėgos, o statybų įmonių paklausa jau ir taip didelė“, – teigė T. Shiono.
Ką mano „Bloomberg“ ekonomistas
„Sprendžiant iš suplanuoto papildomo biudžeto ir „Bloomberg News“ nurodytų išlaidų, Japonijos skatinamųjų priemonių paketas atrodo šiek tiek didesnis, negu tikėtasi. Akivaizdu, kad tokios priemonės bus naudingos augimui ir galbūt net padės išvengti nuosmukio, tačiau jos nepadės išvengti didelio ekonomikos sulėtėjimo 2020 m.“
-- ekonomistas Yuki Masujima