Kaip pagerinti savo gebėjimus šiose srityse?
Galima išskirti tris taisykles. Jų laikydamiesi išmoksite geriau nuspėti, kokių jūsų sprendimai turės pasekmių ir įvertinti, ar jos jums palankios.
TAISYKLĖ NR. 1: NEBŪKITE PERNELYG ĮSITIKINĘ SAVO TEISUMU
Paklaustas, kokios išankstinės nuostatos turėdamas burtų lazdelę atsikratytų pirmiausia, Nobelio premijos laureatas psichologas Daniel Kahneman teigė, kad visų pirma pašalintų pernelyg didelį pasitikėjimą savimi. Per daug pasitikėti savo jėgomis labai įprasta, ypač vyrų, turtingųjų ir net ekspertų tarpe. Pernelyg didelis pasitikėjimas savimi nėra universalus reiškinys (dažnai jį nulemia įvairūs veiksniai, pavyzdžiui, kultūra ir asmenybės bruožai), tačiau tikimybė, kad kiekviename sprendimo priėmimo etape savimi pasitikite labiau, negu reikėtų – didelė.
Taigi pirmoji sprendimų priėmimo taisyklė – tiesiog nebūti taip įsitikusiems savo teisumu. Visose srityse. Manote, kad pasirinkimas A sukels rezultatą B? Greičiausiai tikimybė, kad taip iš tiesų bus, mažesnė, negu jums atrodo. Manote, kad rezultatas B geresnis, negu rezultatas C? Greičiausiai ir čia savo žiniomis pasitikite per daug.
Pripažinę, kad pernelyg pasitikite savimi, galite dar kartą apgalvoti savo sprendimo logiką. Į ką dar atsižvelgtumėte, jei nebūtumėte tokie įsitikinę, kad A sukels B, o B geriau negu C? Ar esate pasiruošę visiškai kitokiam rezultatui, negu tikėjotės?
Jei norite, galite pasipraktikuoti pasitikėjimą savimi derinti su tikimybe, kad iš tiesų neklystate. Tai padaryti galite atlikdami testus internete, pavyzdžiui, tinklalapyje aforeseeablefuture.com. Po kiek laiko suprasite, kad visada būti teisiems neįmanoma, tačiau nustoti pernelyg pasitikėti savimi – taip.
TAISYKLĖ NR. 2: UŽDUOKITE KLAUSIMĄ – „AR PAPRASTAI TAIP NUTINKA DAŽNAI?“
D. Kahneman kartą papasakojo, kaip kartu su kitais autoriais rašė vadovėlį ir paprašė kolegų apytikriai paskaičiuoti, kiek laiko reikės pirmajam rankraščiui užbaigti. Visi, įskaitant ir patį D. Kahneman, teigė, kad užtruks nuo 18 mėnesių iki dvejų su puse metų. Tada jis paklausė vieno kolegos, kuris jau anksčiau buvo dalyvavęs daugelyje vadovėlių projektų, kiek laiko paprastai užtrukdavo parašyti rankraštį. Kolega atsakė, kad 40 proc. autorių rankraščio taip ir nebaigė, ir neprisiminė nė vieno projekto, kuris būtų trukęs mažiau negu septynerius metus. Nors jie rašė vadovėlį apie racionalumą, nė vienas iš autorių atsakydamas nepagalvojo apie ankstesnius atvejus.
Remiantis tyrimais, norint ką nors prognozuoti (o tai – viena svarbiausių sprendimo priėmimo dalių) geriausia pradėti nuo klausimo – „Ar paprastai taip nutinka dažnai?“ Jei norite įkurti savo įmonę, galite paklausti – kiek procentų naujų įmonių žlunga? (arba – kiek procentų naujų įmonių sėkmingai veikia?) Jei svarstote įsigyti kitą įmonę, reikėtų pradėti nuo klausimo, ar kitos įmonės įsigijimas dažnai suteikia pirkėjui daugiau vertės ir padeda kitais būdais siekti savo tikslų.
Ši taisyklė, vadinama „bazinio rodiklio taisykle“, dažnai naudojama tiriant prognozes, tačiau gali būti naudinga ir antrajai sprendimų priėmimų daliai. Jei manote, kad rezultatas B geresnis už rezultatą C, galite užduoti klausimą – ar istoriškai rezultatas B dažnai būna geresnis už rezultatą C? Pavyzdžiui, jei norite įkurti naują įmonę ir svarstote, ar geriau daug metų praleisti naujoje lengvai žlugti galinčioje įmonėje, ar likti dabartiniame darbe, galite užduoti klausimą – ar žlugę verslininkai dažnai gailisi, kad neliko ankstesnėje darbovietėje?
Tiek prognozuojant, tiek vertinant tikėtinus rezultatus, svarbu pamiršti „vaizdą iš vidaus“, kai daugiau galvojate ne apie analizę, o apie savo atvejo smulkmenas. Geriau pasistengti pamatyti „vaizdą iš išorės“, t. y., pradėti peržvelgiant panašius atvejus, o apie savo atvejo smulkmenas galvoti tik vėliau.
TAISYKLĖ NR. 3: MĄSTYKITE APIE TIKIMYBES – IR IŠMOKITE TIKIMYBIŲ TEORIJOS PAGRINDŲ
Pirmąsias dvi taisykles pritaikyti galima iškart, tačiau šiai reikia skirti šiek tiek laiko. Vis dėlto tai padaryti verta. Tyrimai atskleidžia, kad išmokę paprasčiausių dalykų apie tikimybes žmonės geba geriau prognozuoti ateitį ir išvengti tam tikrų klaidingų kognityvinių nuostatų.
Jei apie tikimybes išmanote nedaug, geriausia investicija norint išmokti geriau priiminėti sprendimus – skirti nuo 30 minučių iki valandos apie jas pasimokyti. Galite pradėti nuo įmonės „Khan Academy“ pateikiamo įvado apie monetos metimą (įvadą galite rasti čia: bit.ly/2lBtUxL).
Išmokus geriau suprasti tikimybes bus lengviau laikytis ir pirmųjų dviejų taisyklių. Galėsite geriau išreikšti savo dvejones, o apie klausimą „Ar paprastai taip nutinka dažnai?“ atsakyti skaičiais. Kartu sudėtos šios trys taisyklės naudingesnės negu bet kuri iš jų paimta atskirai.
Nors taikyti šias taisykles galite pradėti iškart, kol jas įvaldysite, praeis šiek tiek laiko. Be to, gali būti, kad ilgiau jomis pasinaudoję imsite per gerai vertinti savo gebėjimą priimti sprendimus. Puikius sprendimus priimantys žmonės šiomis taisyklėmis naudojasi ne tada, kai susiduria su ypač sunkiu uždaviniu – jie prie jų grįžta nuolatos. Jie supranta, kad net iš pažiūros paprasti sprendimai gali būti sudėtingi – ir kad jie greičiausiai žino mažiau, negu mano.
Walter Frick – vyresnysis žurnalo „Harvard Business Review“ redaktorius