Baigiamieji darbai universitete atvedė į verslą
Pašnekovas atvirauja, kad darbas, į kurį eina šiuo metu, yra labai įdomus, kadangi visos dienos yra skirtingos. Ignas pasakoja, kad buvo toks metas, „kuomet pardavinėjome savo įmonės akcijas, keliavome į rizikos kapitalo įmones, kiekvieną dieną teko daug bendrauti, skleisti žinią apie save, kurti strategijas“.
Nežinantiems ar negirdėjusiems, kas yra „City birds“, I. Survila atsako, kad tai yra bendra Lietuvos ir Šveicarijos įmonė, kuri kuria išskirtinius ir ryškius paspirtukus. Jis sako, kad verslo istorija yra unikali ir įdomi dėl to, kad dar studijuodamas universitete I. Survila savo baigiamajame bakalauro darbe kūrė dabar visiems gerai žinomą paspirtuką „Pigeon“. Magistriniame darbe savo idėją toliau vystė ir įkūrė kompaniją Šveicarijoje. Šiai dienai yra įkurtas filialas Lietuvoje, norima perkelti čia didžiąją dalį produkcijos gamybos. Jaunuolis pasakoja, kad viskas vyko labai greitai, jis netikėjo, kad viskas pajudės tokia linkme, bet pažymi, kad po idėja yra labai daug konsultacijų su specialistais, strategais, susitikimų su komandos nariais.
Verslininkas pasakoja, kad nuo pat verslo įkūrimo pradžios iki šių dienų daugiau žmonių jį palaiko, nei kritikuoja – nuo klientų iki partnerių ar tiesiog interesantų. „Pradžioje tikrai nebuvo lengva, tačiau labai džiaugiuosi, kad žmonės buvo supratingi“, – sako jis.
Kodėl paspirtukas oranžinis?
„Yra dabar ir mėlynos, ir žalios spalvos, bet pirminis variantas oranžinis dėl to, kad būdamas studentas nuvykau į prekybos centrą ir išsirinkau patį pigiausią dažą, kuris buvo oranžinės spalvos. Šiandieną turime labai skirtingų spalvų ir modelių. Tačiau oranžinė spalva ir išliko pagrindine. Jei atvyktumėte į mūsų biurą, pamatytumėte, kokios spalvos dominuoja“, – šypsosi verslo įkūrėjas.
Dizaineris sako, kad pagrindinė idėja buvo pagaminti spalvingus miesto paukščius, kurie būtų pritaikyti ir mylimi kiekvieno miesto gyventojo. Kuriant buvo galvojama, kad produktas galėtų būti skirtas jaunam miesto gyventojui, kuris nori išsiskirti, būti ryškus, greitai pasiekti tikslą iš taško A į tašką B.
„Labai didelė dalis žmonių galvoja, kad paspirtukas yra laisvalaikio praleidimo priemonė, tačiau ne važiavimui į darbą ar universitetą. Bet mes nuo pat pradžių stengiamės pakeisti tokį požiūrį. Sukūrėme paspirtuką suaugusiems tam, kad save gerbiantis verslininkas galėtų ne tik prabangiu automobiliu pasiekti trumpas distancijas, bet ir išbandyti keliones su šia transporto priemone. Kinijoje, Singapūre, Pietų Korėjoje ir Azijos šalyse tokia praktika yra normali, ten yra kitoks požiūris į paspirtukus. Bet matau, kad ir Lietuvoje jis tikrai stipriai keičiasi, ypač dabar, kuomet atsirado elektriniai riedžiai. Vien tik važiavimas yra žavingas dalykas, nes ši transporto priemonė duoda daug laisvės. Važiuoji gatvėmis, sutinki pažįstamus, atsiranda daugiau netikėtumų. Manau, kad metas dabar yra pats metas išlipti iš automobilių ir daugiau galvoti apie ekologišką transportą“, – mintimis dalinasi pašnekovas.
Neišmanė nieko apie verslą ir ekonomiką
„Pagrindinis tikslas visose mūsų gaminiuose buvo sukurti tokį produktą, kuris būtų lengvesnis, kompaktiškas. Kad nereikėtų palikti gatvėje, o būtų įmanoma užsidėti ant peties ir nusinešti į darbą ar mokymo įstaigą – taip saugiau, patogiau ir paprasčiau. Ir mums pavyko įgyvendinti šiuos tikslus. Kai pradėjome kurti paspirtukus, daugiausia dėmesio skyrėme dizainui. Aš pats esu dizaineris ir man labai svarbi dizaino kuriama pridėtinė vertė. Tai yra visa kompanijos filosofija – pradedant nuo bukletų, logotipų, pozicijos, naujienlaiškių. Atsisakėme visų nereikalingų detalių ir kitų konstrukcijų. Neapkrauname papildomais objektais savo klientų, kurie anksčiau ar vėliau sulūžta ir neturi jokios prasmės.“
„Tuo metu, kuomet buvau universitete paskutiniuosius metus, galvojau, kad tai yra mano pabaiga, nežinojau, ką reikės veikti toliau. Pasirodo, jog tai buvo pati pradžia. Visiškai negalvojau, kad idėja gali pavirsti į verslą, išaugti į didesnį reiškinį. Neturėjau nieko bendro su verslu, ekonomika, finansais, gamyba. Nieko bendro su tuo, ką dabar veikiu kiekvieną dieną. Kiekvieną dieną sulaukiame atgalinio ryšio iš klientų, o tai man yra labai malonu. Jie ne tik giria ar yra kažkuo nepatenkinti, bet ir siūlo sprendimus į kuriuos mes stengiamės atsižvelgti. Bet kalbant apie nuopelnus, norėčiau pažymėti, kad tai nėra vieno mano darbas, yra didžiulė komanda, kuri siekia to paties tikslo. Ir tik visų bendromis pastangomis mes greičiau galime pasiekti rezultatų, – teigia pašnekovas. – Neslėpsiu, jog dažnai būna ir tokių dienų, kuomet atrodo, kad viską norisi mesti, tačiau situaciją ir sunkias akimirkas pataiso žmonės. Pagalvoji, kokią atsakomybę neša jie ir kokią nešu aš. Tuomet stengiesi galvoti ne apie pabaigą, bet apie strateginį planą ir problemų išsprendimą.“
„Prieš metus dalyvavome laisvalaikio ir pramogų prekių parodoje, kuri yra didžiausia Europos Sąjungoje – labai daug diskutavome su komanda, ar mums bus verta dalyvauti, ar bus įdomu, ar atsipirks investicijos, nes vien dalyvavimas tokio lygio parodoje yra labai brangus malonumas, – pasakojimą tęsia I. Survila. – Kiekvieną dieną nelabai supranti, kokį pokytį sukuri, dėl to įvertinimas yra labai svarbus. Anksčiau ar vėliau ateina supratimas, jog visi žmonės yra vienodi ir tampa nebesvarbu, ar bendrauji su Lietuvos, ar Kinijos, ar Vokietijos gamintojais. Žinoma, yra kultūrinių ar amžiaus skirtumų, dažnai žiūrima nerimtai į jauną žmogų versle.“
Lietuvos švietimo sistemą vertina kaip tragišką
I. Survila negaili griežtų žodžių kalbėdamas apie Lietuvos švietimo sistemą. Jis sako, kad ji yra tragiška: „Turime daug problemų švietimo politikoje, bent kartą norėtųsi, jog būtų pasižiūrima, kokia yra ilgalaikė vizija, strategija. Jaunus žmones mokome bet ko, net ir to, ko patys nesuprantame. Kai kurie dalykai yra beprasmiai, nes jų gyvenime dažniausiai neprireikia. Tačiau mano mokykla nebuvo labai bloga – baigiau M. K. Čiurlionio menų mokyklą, kuri buvo specializuota. Žinojau, ką noriu daryti po mokyklos. Manau, kad dabartinė sistema nesukuria galimybių jaunuoliui atsiskleisti, kas yra labai svarbu, nes ne visi žmonės yra ekstravertai. Yra tokių, kurie labai tyliai daro nuostabius dalykus, bet nenori reikštis. Dažnai tokių žmonių nesuprantame, jie būna kitokie, jų neišklausome ir mūsų mokyklos nesukuria terpės tokiems žmonėms atsiskleisti. Tačiau turime kuo daugiau kalbėti apie tai, ieškoti sprendimų ir tikėtis bent minimalių pasikeitimų.“
Paklaustas apie tai, kuo turėtų pasižymėti jaunasis kūrėjas, I. Survila atsako, kad jis turi būti labai drąsus: „Šiandieninis jaunimas yra užaugęs internete, komunikacija yra pasiekiama su visu Pasauliu vieno mygtuko paspaudimu. Man pačiam yra nuostabu stebėti iš šono, kaip aš gyvendamas „mažame plotelyje“ Europoje turiu verslo partnerių Kinijoje, draugų Šveicarijoje.
Labai dažnai jauni žmonės, susidūrę su pirma, antra ar trečia problema, nuleidžia rankas ir pasiduoda. Dėl to palinkėčiau atkaklumo siekiant savo svajonių. Gyvename tokioje socialinėje sandaroje, kuri dažniau kritikuoja, nei palaiko, tada žmonės palūžta ir nebesiekia savo užsibrėžto tikslo. Problemų bus ir jų pasitaiko kiekviename darbo proceso eigoje. Prisiminkite, kad visi turi problemų, reikia tik mokėti jas spręsti.“
„Žinau, kad prarandame daug talentingų žmonių, kurie galėtų prisidėti prie Lietuvos gerovės, tačiau jie yra užsienyje. Nesmerkiu jų ir manau, kad yra sveika išvažiuoti, pasisemti patirties, ją atsivežti į gimtinę ir prisidėti prie pokyčio. Pamačius skaičius, tikrai yra liūdna, turime kažką daryti, jog socialinis gerbūvis mūsų šalyje būtų geresnis, jog jaunimas norėtų pasilikti čia. Turime suprasti, kad bus vis sudėtingiau pasiekti tikslų, kuomet žmonių tik mažės, nes tik kartu galime pasiekti viską greičiau ir paprasčiau. Aš pats mielai emigruočiau ir galvoju apie antras magistro studijas užsienyje. Pasiekęs dalį tikslų, manau, kad išvažiuosiu pasimokyti ir vėl sugrįšiu“, – mintimis apie emigraciją dalinasi jaunuolis.
Kalbėdamas apie savo ateities planus, I. Survila pasakoja, kad jam yra labai įdomi transporto sritis: „Turiu nemažai idėjų plėtrai, mąstau apie ekologiško transporto galimybes ir perspektyvas. Norime būti žymūs ne tik paspirtukais, galbūt ateityje pavyks užsiimti ir kitokia veikla“, – pasakoja Ignas Survila.