Praėjusią savaitę vykusiame kasmetiniame Tarptautinio valiutos fondo ir Pasaulio banko susitikime Vašingtone, kur susirinko investuotojai ir vyriausybių atstovai, daugiausia kalbėta apie tai, jog vienu metu lėtėja maždaug 90 proc. pasaulio ekonomikos. Auganti neigiamų reiškinių (pavyzdžiui, prekybos karų) rizika taip buvo svarbi pokalbių tema.
Vadovai apie pavojus perspėjo garsiai ir aiškiai. Singapūro vyriausybės ministras Tharman Shanmugaratnam įspėjo, kad artėja „didžiulė nežinomybė“, tačiau daugelis neigia politinius sprendimus priimantiems asmenims kylančių problemų mastą. Milijardierius rizikos draudimo fondo įkūrėjas Ray Dalio teigė, kad ekonomika „smarkiai smunka“.
Centriniams bankams prieinama nedaug priemonių, tad TVF atstovai teigia, kad negalima sau leisti vykdyti klaidingos politikos.
Štai keletas svarbiausių dalykų, kuriuos sužinojome apie daugybę sričių – nuo nacionalinių biudžetų ir prekybos sandorių iki skaitmeninės valiutos ir klimato kaitos.
Fiskalinės skatinamosios priemonės
Viena svarbiausių susirinkimų temų – kaip suderinti vyriausybių išlaidas su pinigų politika ir struktūrinėmis reformomis, reikalingomis paskatinti augimą. TVF vadovė Kristalina Georgieva (šiame poste dirbanti dar tik kelias dienas) kaip pavyzdžiu pasinaudojo savo pirmtake, nauja Europos centrinio banko vadove.
„Sulėtėjus augimui reikia, kad viską paremtų pinigų politika, tačiau visi suprantame, kad vien ji visų problemų neišspręs. Net Christine Lagarde negali viena išspręsti lėtėjat augimui kylančių problemų – net ji, – pareiškė moteris, minioje rodydama į buvusią Prancūzijos finansų ministrę. – Fiskalinei politikai turi būti suteikiamas svarbesnis vaidmuo.“
Kai kurios vyriausybės šią žinią priėmė lengviau negu kitos. JAV iždo sekretorius Steven Mnuchin teigė, kad galimybė švelninti pinigų politiką mažėja, todėl turi būti išnaudojamos visos priemonės, taip pat ir fiskalinė politika. Japonijos finansų ministras Taro Aso taip pat teigė, kad vyriausybė gali imtis fiskalinių priemonių.
Tačiau kad to imtis būtina, manė ne visi. Duodamas interviu „Bloomberg“ televizijai Vokietijos finansų ministras Olaf Scholz teigė, kad jo vyriausybė ir taip daro dideles investicijas, o Australijos iždo vadovas Josh Frydenberg tikino, kad jo tikslai pasiekti biudžeto perteklių ir palaikyti rekordiškai didelę plėtrą vienas kitam neprieštarauja.
Pinigų politika ir Šiuolaikinė pinigų teorija (MMT)
Centriniai bankai pavojingos ribos dar nepasiekė, tačiau link jos artėja. Vienas po kito kalbėję delegatai visi perspėjo apie gausybę problemų – nuo neigiamų palūkanų normų iki už mažesnes palūkanų normas mažėjančios grąžos.
Tai reiškia, kad atsakomybės už augimą turės imtis fiskalinės valdžios institucijos, greičiausiai padedant kolegoms centriniuose bankuose.
Tačiau tokia pozicija nereiškia, kad imta palaikyti Šiuolaikinę pinigų teoriją.
Buvęs JAV Federalinio rezervo vicepirmininkas Stanley Fischer teigė, kad šioje teorijoje yra „kruopelė tiesos“, tačiau didžiausias jos trūkumas – kad negalima amžinai spausdinti daugiau pinigų ir tuo pačiu valdyti infliaciją.
„Fiskalinę ir pinigų politiką derinti galima, bet Šiuolaikinė pinigų teorija žengia per toli“, – teigė buvęs Niujorko Federalinio rezervo prezidentas, dabar Princetono universitete dirbantis Bill Dudley.
O Stanfordo universiteto profesorius ir pinigų politikos tyrėjas bei buvęs aukštas iždo pareigūnas John Taylor teigė, kad Šiuolaikinė pinigų teorija niekuo nesusijusi nei su šiais laikais, nei su pinigais.
Sandorio menas?
Nors JAV ir Kinijos prekybos kare neseniai įvyko proveržis bei atsirado galimybė sudaryti „Brexit“ susitarimą, daugelis pareigūnų nerimauja, kad bėdos dar nesibaigė.
„Didžiausia problema – ne tarifai, o klausimas, ar prekybos ateitis bus nuspėjama“, – teigė K. Georgieva.
JAV ir Kinijos atstovai pirmąjį šį mėnesį paskelbtos prekybos sutarties etapą užbaigs dar tik po kelių savaičių, o ilgai trunkančioje „Brexit“ istorijoje ima kilti naujų komplikacijų.
„Nors daug kas į prekybos sutartį ir „Brexit“ susitarimą iš pradžių žvelgė optimistiškai, žmonės ima suvokti, kad šie susitarimai labai trapūs“, – teigė ekonomistė ir Harvardo universiteto Kenedžio valdymo mokyklos tarybos vyresnioji narė Megan Greene.
Tačiau buvo ir optimizmo. Pasaulio banko prezidentas David Malpass teigė, kad išsprendus neaiškumus dėl prekybos ir „Brexit“, blogiausių pasekmių bus galima išvengti.
„Galima tikėtis, kad 2020 m. atsiras galimybių padėčiai gerėti“, – žurnalistams teigė jis.
Skaitmeniniai neramumai
Centrinių bankų atstovai taip pat užsipuolė naujas technologijas, galinčias sumažinti jų galią valdyti pasaulio ekonomikos svertus.
Tuo pačiu metu įvykusiame Didžiojo dvidešimtuko susirinkime teigta, kad prieš išleidžiant skaitmenines valiutas reikia įvesti „stablecoin“ kriptovaliutą reguliuojančius įstatymus, kad būtų išvengta tokių pavojų kaip pinigų plovimas ir nelegalūs finansai.
Japonijos centrinio banko vadovas Haruhiko Kuroda teigė, kad pasaulinis „stablecoin“ paplitimas „gali atsiliepti pinigų politikos stabilumui ir finansinėms sistemoms.“
Švedijos centrinio banko vadovas Stefan Ingves svarstė, kaip skaitmeninės valiutos galėtų atsiliepti bankui.
„Mano institucija 350 metų teikė visuomenei galimybę turėti ir leisti pinigus, – teigė jis. – O dabar kalbama, ar reikėtų tokios galimybės atsisakyti. Galų gale tai bus politinis sprendimas. Centrinių bankų vadovai to nuspręsti negali.“
Technologijos pramonei atstovaujantis David Marcus, kuris prižiūri skaitmeninę „Facebook“ valiutą „Libra“, teigė, kad įmonė pasiryžusi dirbti su reguliuojančiomis institucijomis, kad būtų išspręstos tokios problemos kaip privačių duomenų apsauga, ir kad įmonė mielai priimtų konkurenciją tam, kad mažėtų kainos, didėtų prieiga prie finansinių paslaugų ir būtų lengviau atlikti tarptautinius mokėjimus.
„Traukinys jau keliauja iš stoties, – sekmadienį kriptovaliutų plėtrą aptariančioje grupėje teigė jis. – Kartu galime įsitikinti, kad atvažiuojantis traukinys bus tinkamas.“
Klimato kaitos keliami pavojai
Politinius sprendimus priimantys vadovai daugiau negu įprastai dėmesio skyrė šylančios planetos keliamai grėsmei ir pateikė iki šiol tvirčiausią pareiškimą.
TVF atstovai teigė, kad valstybės privalo įvesti mokesčius už išmetamą anglies dioksidą arba pradėti panašias programas, pavyzdžiui, įvesti apyvartinių taršos leidimų prekybą ar reglamentus, be to, reformuoti mokesčių sistemas, kad būtų mažinama našta vargingiausiems žmonėms. Tokios iniciatyvos taip pat turi būti politiškai priimtinos.
Vokietijos finansų ministras O. Scholz pabrėžė, kad jo vyriausybė investuoja į su klimato kaita kovoti padedančią politiką ir mokesčių mažinimą. „Viešasis sektorius investuoja labai daug“, – „Bloomberg“ televizijai teigė jis.
K. Georgieva teigė, kad TVF prioritetas – padėti šalims mažinti išmetamo anglies dioksido kiekį ir geriau prisitaikyti prie klimato kaitos, bei pabrėžė neveiklumo keliamą riziką. Kalboje ji teigė, kad mokesčiai už išmetamą anglies dioksidą gali tapti galingu įrankiu, „tačiau svarbiausia pakeisti mokesčių sistemą, o ne paprasčiausiai pridėti naują mokestį“.