Ši skausminga infliacija neapsieis be didesnių pasekmių: artinasi neramumų ir revoliucijų banga

Pats Jėzus yra pasakęs, kad žmogus gyvas ne vien duona... Žinoma, ne, bet kai jos trūksta, žmogus ima niršti. Kai pastarąjį kartą teko patirti tokį maisto kainų šuolį kaip šiandieną, buvo suduotas impulsas Arabų pavasariui – revoliucinei protestų ir demonstracijų bangai, „nuplovusiai“ ketvertą prezidentų ir išvirtusiai šiurpiais pilietiniais karais Sirijoje ir Libijoje. Deja, Vladimiro Putino surengta invazija į Ukrainą tapo aplinkybe, ir vėl sudrebinusia grūdų ir energijos rinkas. Taigi, ir šiemet radosi pagrindas neramumams.

Augančios maisto produktų ir degalų kainos – pati skausmingiausia infliacijos forma. Jei brangtų, tarkim, baldai arba išmanieji telefonai, žmonės galėtų atidėti pirkinius arba apskritai jų atsisakyti. Deja, atsisakyti maisto neįmanoma. Lygiai tas pats su degalais: transportavimo kaštai daro įtaką visų transportuojamų prekių kainoms, be to, daugelis juk negali vaikščioti į darbą pėstute. Taigi, kai brangsta maistas ir degalai, gyvenimo lygis gerokai smukteli. Didžiausią smūgį patiria neturtingų šalių miestų gyventojai, nemenką dalį savo pajamų priversti skirti duonai ir autobusų bilietams. Kitaip nei tie, kurie gyvena kaime, miestiečiai negali užsiauginti grūdų patys. Užtat jie gali kelti riaušes.
Daugelio šalių vyriausybės norėtų sušvelninti neigiamus padarinius, tačiau prasiautus COVID-19 privalo dorotis su įsiskolinimais ir pinigų trūkumu.