Trečiadienį paskelbti galutiniai tyrimo rezultatai atitinka pradines išvadas, publikuotas 2019 metų vasarį. Pagrindinės išvados rodo, kad bazinės pajamos pagerina pajamų gavėjų psichinę gerovę ir leidžia jiems jaustis finansiškai saugesniems.
Susidomėjimas šia koncepcija atgijo, kai beveik visame pasaulyje įvesti karantinai sunaikino milijonus darbo vietų, atėmė iš daugelio žmonių pragyvenimą užtikrinančias pajamas. Net Suomijoje, Šiaurės Europos gerovės bastione, „Covid-19‘“ krizė supurtė šalies bedarbio pašalpų sistemą. Grupė ekonomistų, tarp jų ir Nobelio ekonomikos premijos laureatas Angusas Deatonas, tvirtina, kad tam tikra bazinių pajamų forma pasitarnauja kaip priešnuodis turto nelygybei, kuri galiausiai destabilizuoja visuomenes.
Suomijoje premjerė Sanna Marin neketina įvesti universaliųjų bazinių pajamų, besąlygiškai mokamų visiems gyventojams. Jos penkių partijų koalicija verčiau renkasi kitą kelią: ji ketina svarstyti neigiamą pajamų mokestį, pagal kurį nedideles pajamas gaunantys asmenys nustotų mokėti mokesčius vyriausybei ir, atvirkščiai, patys gautų išmoką.
Duomenų naudojimas
Pasak šalies socialinių reikalų ir sveikatos ministrės Aino-Kaisa Pekonen, naujausiais tyrimo rezultatais „gali būti pasitelkta ir reformuojant socialinio saugumo sistemą“.
Tyrimo dalyviai per mėnesį gaudavo 560 eurų (600 JAV dolerių). Jie sudarė dalį atsitiktinai atrinktos 2000 bedarbių grupės, kurių amžius siekia nuo 25 iki 58-erių ir kurie 2017-2018 metais gaudavo piniginių išmokų iš valstybės.
„Tai buvo didelis meduolis, ir dabar matome, kad jis nesuveikė visa jėga, per transliaciją internetu kalbėjo Karis Hamalainenas, VATT Ekonominių tyrimų instituto vyriausiasis mokslinis bendradarbis. Taikyti universalias bazines pajamas (pasaulyje vadinamų UBI – „Universal Basic Income“) visiems piliečiams „būtų brangu. Jeigu turėtume universalias bazines pajamas, mums tektų inkorporuoti apmokestinimą“ , o remiantis gautais rezultatais „tai būtų nepriimtina“.
Pirminis suomiškojo tyrimo tikslas buvo išnagrinėti naujus socialinio saugumo paskirstymo būdus pasaulyje, kur vis daugiau darbuotojų susiduria su automatizavimo grėsme ir kur tolydžio mažėja tradicinių nuo devintos iki penktos valandos darbų pasiūla. Daugelis dabartinę bedarbio pašalpų sistemą vertina kaip pernelyg griežtą ir nelanksčią ir baiminasi, kad ji atgrasys žmones nuo ieškojimo laikinų darbų arba darbų ne visą darbo dieną.
Preliminarūs rezultatai jau išsklaidė idėją, esą lengvų pinigų gavėjai dirbs mažiau.
„Schema neturėjo neigiamo poveikio užimtumui, – sakė Anthonis Painteris, Jungtinės Karalystės labdaros organizacijos „Royal Society for the encouragement of Arts, Manufactures and Commerce“ (RSA) vyriausiasis mokslinis bendradarbis. – Gali būti, kad jos poveikis net buvo teigiamas – svarbus priekaištas tiems, kurie mano, kad tokia sistema išaugins didesnį būrį tinginių.“
Pirmaisiais metais 18 proc. tyrimo dalyvių susirado darbą, ir tai maždaug atitinka kontrolinės grupės rodiklį. Antraisiais metais 27 proc. dalyvių, gaunančių bazines pajamos, dirbo, – vos 2 proc. punktais viršydami kontrolinės grupės lygį. 2018 metų rezultatus šiek tiek iškreipia vyriausybės įvestas modelis, pagal kurį tiems bedarbiams, kurie aktyviai neieško darbo, skiriamos baudos.
Tyrimo rezultatai paremti užimtumo duomenimis, interviu bei atsakymais į anketų klausimus.
Pasak Signės Jauhiainen, socialinio draudimo institucijos „Kela“ tyrimų vadovės, rezultatus galima panaudoti mėginant pertvarkyti socialinio saugumo sistemą, pavyzdžiui, „padidinus tikrumą dėl pajamų, sumažinus tuntą paraiškų formų, kurias žmonėms reikia pildyti“.