Jei broliai Barclay tikisi atgauti už laikraštį sumokėtą 665 mln. svarų (854 mln. JAV dolerių) sumą, kaip šią savaitę pranešė „The Financial Times“, jiems lieka tik tikėtis, kad atsiras storą piniginę turintis ir didelę įtaką Jungtinės Karalystės pasitraukimui iš Europos Sąjungos padaryti norintis milijardierius.
Broliai Barclays laikraštį nusipirko, kai padėtis rinkoje buvo daug geresnė. Pasak 2007 m. Žiniasklaidos, kultūros ir sporto departamento duomenų, praėjusio dešimtmečio viduryje 10 Jungtinės Karalystės dienraščių kartu parduodavo 11,2 mln. kopijų ir pritraukdavo maždaug ketvirtį visų reklamai skiriamų lėšų. Tačiau 2017 m. pardavimai krito iki 6,1 mln. kopijų, o spausdinti laikraščiai pritraukdavo tik apie 6 proc. reklamos – reklamos pinigus susišlavė „Google“ ir „Facebook“, o skaitytojai žinias ėmė skaityti internete.
Sunku suprasti, kaip gerą strateginę poziciją turinti pirkėja, pavyzdžiui, „Daily Mail and General Trust Plc.“ (kuri teigė svarstanti šį pasiūlymą) galėtų pateisinti tokias dideles išlaidas sistemiškai besitraukiančiam verslui. Žinoma, sujungti „Daily Mail“ ir „Telegraph“ po vienu stogu būtų naudinga – abu laikraščiai palaiko dešiniąsias pažiūras, be to, būtų galima pasidalinti veiklos išlaidomis. Tačiau „Daily Mail and General Trust“ generalinis direktorius Paul Zwillenberg tvirtino, kad už žiniasklaidos įmones permokėti neketina.
Net atsižvelgus į vienkartinius įvykius, dienraščio ir jo sekmadieninį pasirodančio partnerio patronuojamosios įmonės „Telegraph Media Group Ltd.“ veiklos pelnas praeitais metais nukrito iki 7,8 mln. svarų. 2004 m., kai David ir Frederick Barclay ją nusipirko, įmonės veiklos pelnas buvo 32 mln. svarų.
„Daily Mail and General Trust“ įmonės vertė tik 12 kartų didesnė, negu praeitų metų veiklos pelnas. Remiantis tokiu kriterijumi, „The Telegraph“ pagal praeitų metų rezultatus turėtų būti vertas mažiau kaip 100 mln. svarų. Be to, tokie spėjimai greičiausiai pernelyg dideli, nes neatsižvelgiama į tai, kad „Daily Mail and General Trust“ iš žiniasklaidos verslo dabar gauna mažiau negu pusę pelno.
Tad kaip „The Telegraph“ galėtų būti vertas prašomos 665 mln. svarų sumos? Reikėtų giliai tikėti, kad generalinio direktoriaus Nick Hugh pradėti pokyčiai greitai vėl grąžins laikraštį į vėžes ir kad žemos 2018 m. sumos reiškia, kad daugiau pinigų išleista augimą paspartinsiančioms investicijoms. Galimas pirkėjas taip pat turėtų pastebėti galimybę sumažinti pasikartojančias išlaidas. Jei „Daily Mail“ ir „The Telegraph“ susijungtų, bendrų žiniasklaidos veiklos išlaidų bazė būtų 850 mln. svarų.
7 proc. sumažinus išlaidas veiklos pelnas padidėtų 60 mln. svarų, todėl būtų lengviau suprasti, kodėl broliai Barclay prašo tokios sumos. Vis dėlto tai padaryti gali būti sunku turint omenyje, kad išlaidos abiejose įmonėse jau ir taip sumažintos. Jei „The Telegraph“ pelnas grįš prie 2017 m. lygio (o tai labiau tikėtina), tinkamesnė pardavimo kaina turėtų būti maždaug 200 mln. svarų.
Dėl to vienintelis būdas savininkams gauti prašomą sumą – rasti milijardierių, kuris ne tik nori įsigyti savimeilę paglostantį pirkinį, bet nuoširdžiai tikisi daryti įtaką diskusijoms apie pasitraukimą iš Europos Sąjungos. Net jei parlamentas iki sausio patvirtins pirminį Jungtinės Karalystės planą pasitraukti iš ES, pereinamasis derybų laikotarpis gali trukti iki 2022 m. pabaigos.
Nors „The Daily Telegraph“ ir „Sunday Telegraph“ praranda vis daugiau skaitytojų, jie vis dar daro didžiulę įtaką Jungtinės Karalystės dešinųjų politikai. Prieš tapdamas ministru pirmininku, laikraščiui kassavaitinius straipsnius rašė pats Boris Johnson.
Keletą legendinių JAV laikraščių taip pat nusipirko milijardieriai: „Salesforce.com Inc.“ įkūrėjas Marc Benioff ir jo žmona Lynne Benioff praeitais metais už 190 mln. dolerių įsigijo „Time Magazine“, „Amazon.com Inc.“ savininkas milijardierius Jeff Bezos 2013 m. už 250 mln. dolerių nusipirko „The Washington Post“, o vieno iš „Apple Inc.“ įkūrėjų Steve Jobs našlė Laurene Powell Jobs praeitais metais įgavo „Atlantic Magazine“ kontrolę. Tačiau kiekvienu atveju prašoma suma atsižvelgus į žiniasklaidos pramonės pokyčius buvo kur kas priimtinesnė.
Šiaip ar taip, daryti įtaką Jungtinės Karalystės diskusijoms greičiausiai yra ir pigesnių būdų. Be to, tik viena problema besidomintis pirkėjas vystyti aukštos kokybės žurnalistikos greičiausiai nepadėtų.
Jei broliai Barclay iš tiesų nori parduoti laikraštį, kad paremtų kitus savo verslus, kaip teigiama „The Financial Times“ sekmadienį išspausdintame straipsnyje, jiems derėtų prašyti priimtinesnės sumos.