Už visa tai jie sumokėjo naudodamiesi „Zelle“ – pinigų pervedimo paslaugų programėle, priklausančia septyniems didžiausiems JAV bankams. „Galiu sumokėti visur. Vienintelė bėda, kad dabar pradėjau pirkti daugiau, nei reikėtų“, – teigia F. Suárezas.
„PayPal“ ir „Venmo“ JAV taip išpopuliarėjo, kad įmonių pavadinimus imta naudoti kaip veiksmažodžius, tačiau Venesueloje visi kalba tik apie „Zelle“ (tariama Zelei). Skelbimų su užrašu „Aceptamos Zelle“ („Priimame Zelle“) parduotuvių vitrinose ir prie maisto prekių prekystalių galima pamatyti visame Karakase. Atspausdinti lapai su violetiniu įmonės logotipu priklijuoti prie kasos aparatų parduotuvėse, o kai kur programėle norintiems susimokėti klientams netgi padarytos atskiros eilės. Tokie savadarbiai ženklai atskleidžia, kad Venesuelos gyventojų bandymai naudoti „Zelle“, kad išvengtų sparčiai augančios infliacijos ir nuvertėjančios valiutos, nedraudžiami, tačiau programėlė buvo sukurta ne tam.
Ji puikiai tinkama ne tik impulsyviems pirkiniams, pavyzdžiui, šokoladukui ar naujai porai sportbačių, bet ir svarbesniems poreikiams. „Be „Zelle“ pacientų būtų mažiau, – teigia privačios klinikos Karakase chirurgas dr. Antonio Farfánas. – Žinau, kad programėlė skirta naudoti atsitiktiniams pirkiniams, tačiau čia ji nepaprastai svarbi.“
„Zelle“ savo bankų narių klientams suteikia galimybę naudojantis programėle siųsti pinigus draugams ar pardavėjams, dažnai be jokio mokesčio. Programėlės savininkė „Early Warning Services“, įsikūrusi Skotsdeile, Arizonoje, niekad jos nereklamavo užsienyje. Sunku patikėti, kad programėlės bankai, tarp jų ir „JPMorgan Chase & Co.“ bei „Bank of America Corp.“ ją išbandyti būtų norėję žlungančią ekonomiką turinčioje šalyje, valdomoje griežtai prieš kapitalizmą nusistačiusios vyriausybės.
Mokėjimų mobiliojo telefono programėle visame pasaulyje daugėja, be to, juos dar labiau paskatino karantinas ir pirkėjų nerimas, kad užsikrės liesdami pinigus arba kreditinių kortelių skaitytuvus. JAV lygiarangių mokėjimų srityje pirmaujanti „Zelle“ rugsėjį pranešė įvykdžiusi 842 mln. pervedimų, kurių vertė siekė 217 mlrd. dolerių – 64 proc. daugiau, negu prieš metus. („Early Warning Services“ nesutiko leisti darbuotojams duoti interviu šiam straipsniui). Venesuelos vietinė konsultacijų įmonė „Ecoanalítica“ spėja, kad Karakaso mažmeninės prekybos vietose programėle atliekama apie 17 proc. pervedimų, panašiai kaip ir kituose Venesuelos miestuose. Tačiau iš tiesų ji gali būti ir dar labiau paplitusi, nes statistika neapima mažesnių parduotuvių.
Venesuelos gyventojai skaitmenine valiuta dažnai naudojasi ne dėl to, kad to nori, o dėl to, kad neturi kito pasirinkimo. Jų valiuta bolivaras dabar ne ką brangesnė už „Monopolio“ pinigus. Labiausiai dėl to kalta socialistinė Nicoláso Maduro vyriausybė – nuo 2013 m., kai ji pateko į valdžią, ekonomika traukiasi jau septynerius metus iš eilės. Tarptautinio valiutos fondo skaičiavimais, bendrasis vidaus produktas siekia vos penktadalį buvusios sumos, o infliacija, išmatuota pagal „Bloomberg“ indeksą palyginus kavos su pienu kainas, perkopė 4 000 proc. Stambiausias 50 000 bolivarų banknotas vertas mažiau negu dešimties JAV dolerio centų moneta.
Katastrofiškai nenusisekęs 15 metų trukęs kapitalo kontrolės eksperimentas padėjo suklestėti juodajai dolerių rinkai. Iš pradžių parduotuvėlėms, restoranams ir kirpykloms ėmus kaip atsiskaitymo priemonę priimti dolerius, N. Maduro vyriausybė žvelgė pro pirštus. O praeitais metais prezidentas netgi viešai paskatino naudoti dolerius, iš dalies tikėdamasis, kad taip pavyks sutramdyti infliaciją ir stabilizuoti žlungančią ekonomiką. „Nemanau, kad tai blogas dalykas... tas „dolerizacija“ vadinamas procesas, – 2019 m. lapkritį duodamas interviu televizijai teigė jis ir pridūrė: – Ačiū Dievui, kad jis egzistuoja!“ „Ecoanalítica“ skaičiuoja, kad Venesueloje doleriais vykdoma net 60 proc. mokėjimų.
JAV dolerį oficialia savo valiuta pavertė net keletas valstybių, tarp jų ir Ekvadoras bei Terkso ir Kaikoso salos. Tačiau Venesuela – tai proceso, ekonomistų vadinamo „spontaniška dolerizacija“, pavyzdys. „Vyriausybė to daryti neliepia, o kartais taip daryti net neteisėta, – teigia Johnso Hopkinso universiteto taikomosios ekonomikos profesorius ir hiperinfliacijos ekspertas Steve Hanke. – Tačiau kai taikomos sankcijos arba vykdoma kariuomenės okupacija, tai vyksta dažnai.“
D. Trumpo administracija neslėpė noro Venesueloje pakeisti režimą, tačiau karių į šią Pietų Amerikos valstybę siųsti nesiryžo. Bet galų gale paskyrė sankcijas N. Maduro ir maždaug 140 esamų ir buvusių vyriausybės pareigūnų bei agentūrų.
Dolerių paklausa didelė ir Havanoje bei Teherane, tačiau ten dėl sankcijų dolerių užtenka nusipirkti tik turistams ar namuose besilankantiems emigrantams reikalingų prekių. Pasak Darshako Dholakia, dirbančio partneriu Vašingtono teisininkų įmonėje „Dechert LLP“, kuri konsultuoja bendroves, kaip nenusižengti sankcijoms, kitaip negu tose atstumtose valstybėse, Venesueloje skaitmeninė dolerizacija naudojantis tokiomis paslaugomis kaip „Zelle“ buvo sėkminga, nes jos piliečiai iki šiol gali naudotis JAV finansine sistema. „Venesuelos padėtis unikali, nes ji – vienintelė šalis, kurioje vyriausybei taikomos sankcijos, tačiau jos piliečiams – ne“, – teigia jis.
Pasak Karakaso apklausų įmonės „Datanálisis“, maždaug 8 proc. suaugusiųjų Venesueloje turi sąskaitą užsienio banke arba galimybę naudotis elektronine pinigine. Tačiau įskaičiavus beveik 5 mln. dėl krizės iš šalies pabėgusių ir šimtus tūkstančių JAV įsikūrusių gyventojų, tas skaičius išauga.
Gyventojų diaspora labai svarbi tokiems „Zelle“ vartotojams kaip Karakaso Petare lūšnyne gyvenantis Gerardo Zambrano. 31erių grafinio dizaino specialisto alga siunčiama į draugo sąskaitą Los Andžele, o norėdamas pervesti kam nors pinigų, jis parašo jam žinutę. Kadangi laikas šiuose dviejuose miestuose skiriasi keturiomis valandomis, procesas ne visada sklandus. Rugpjūčio mėnesį, kai jo tėvas prabudo išbertas nuo dilgėlinės, G. Zambrano prireikė kelių valandų, kad prabudintų savo draugą ir galėtų nupirkti vaistų. „Supratau, kad jis niekada neatsiliepia prieš vidurdienį“, – pasakojo vyras.
32-ejų Majamyje gyvenantis žurnalistas Javieras, kuris nenorėjo skelbti savo pavardės, kad jo sąskaitos neužblokuotų, teigia naudojantis „Zelle“ mokėti už maisto prekes, apsilankymus pas gydytoją ir remontą tėvų namuose Karakase. „Mums taip gyventi daug lengviau, – teigia jo tėvas, į pensiją išėjęs mechanikos inžinierius Luisas. – Bet viską sutvarko sūnus, nes mes nesuprantame, kaip ta programėlė veikia.“
Venesuelos mažmeninės prekybos parduotuvėms taip pat reikėjo rasti savus sprendimus. Kad nesusidarytų ilgos eilės, parduotuvėse paskirti specialūs darbuotojai tikrinti ekranų nuotraukas ir į el. paštą siunčiamus „Zelle“ kvitus. Prabangioje Karakaso augintinių parduotuvėje kasininke dirbanti Vanessa Mora teigia, kad prieš leisdama klientui išeiti turi patvirtinti, kad „Zelle“ mokėjimas gautas. Jei to nepadaro, kalta lieka ji. Neseniai vienas nekantrus klientas išėjo iš parduotuvės su 83 dolerių vertės šunų maisto pakuote, nes jam pabodo laukti – darbuotojai negavo el. paštu išsiųsto kvito ir negalėjo susiekti su Majamyje gyvenančiu parduotuvės savininku, kad patvirtintų, jog mokėjimas gautas. „Jis mus išvadino nekompetentingais idiotais, bet aš bijojau“, – teigia V. Mora, kurios mėnesinis atlyginimas nesiekia nė pusės pakuotės kainos.
Didžioji dalis iš 731 „Zelle“ tinklui priklausančių JAV bankų nedraudžia Venesuelos gyventojams atsidaryti banko sąskaitos – jiems tik reikia užtikrinti, kad nėra įtraukti į sankcijų sąrašą ir registruojantis naudoti autentiškus dokumentus bei adresus. „Early Warning“ pranešime teigiama: „Prieigą prie „Zelle“ tinklo klientai gali gauti tik naudodamiesi JAV telefono numeriu arba el. pašto adresu, susietu su JAV sąskaita.“ JAV iždo departamentas komentuoti atsisakė, tačiau anonimiškai kalbėjęs vienas vyriausių jo darbuotojų teigė, kad pervedimai tarp dviejų JAV sąskaitų sankcijų nepažeidžia.
Vis dėlto kai kurie bankai ėmė nerimauti. Birželio mėnesį pasklidus gandams, kad „Wells Fargo & Co.“ užblokavo kelių Venesuelos gyventojų „Zelle“ paskyras, „Twitter“ tinkle kilo panika.
35-erių Karakaso gyventoja Alexandra, kuri savo pavardės neskelbė bijodama, kad nebegalės naudotis programėle, teigė, kad vasarą „Wells Fargo“ netikėtai užblokavo jos „Zelle“ paskyrą ir neleido ja naudotis keturis mėnesius, todėl viešųjų ryšių specialiste dirbančiai moteriai kilo daug sunkumų gauti atlyginimą ir sumokėti už viską – nuo maisto prekių iki vaikų mokyklos mokesčių. Dabar ji naudojasi „Zelle“ pirkti dolerius iš patikimo juodosios rinkos valiutos keitėjo, nes nerimauja, kad gali per klaidą nusiųsti pinigų kokiam nors valstybės pareigūnui, kuriam skirtos sankcijos. „Tik įsivaizduokite – kaip man viduryje pandemijos nukeliauti į JAV ir atblokuoti sąskaitą?“– teigia ji.
„Wells Fargo“ pranešime teigė, kad užblokuoja kliento prieigą prie programėlės, jei pastebi, kad jos veikla „nesuderinama su numatytu produktų ir paslaugų naudojimo būdu“. Bankai naudojasi sudėtinga programine įranga, kad galėtų pastebėti veiklą, pažeidžiančią JAV įstatymus, pavyzdžiui, pinigų plovimą arba mokėjimus asmenims, kurių pavardės įtrauktos į teroristų ir narkotikų prekeivių sąrašus (kovo mėnesį JAV teisingumo departamentas pateikė N. Maduro ir 14 esamų ir buvusių valstybės pareigūnų kaltinimus korupcija ir prekyba narkotikais). Pasak konsultacijų įmonės „Crone Consulting LLC“ mokėjimų skyriaus vadovo Richardo Crone, gali būti, kad „Wells Fargo“ sistemos kai kuriuos pervedimus iš Venesuelos gyventojų paskyrų palaikė įtartinais, todėl paskyras užblokavo.
Dėl to daugelis Venesuelos gyventojų saugosi ir naudojimąsi „Zelle“ riboja. Turtingieji seka JAV gyvenančių draugų ir giminaičių pavyzdžiu ir naudojasi „Venmo“ bei „PayPal“. Be to, rinka skaitmeninių mokėjimų srityje pritraukė ir ne tokių žymių prekės ženklų. 29erių meksikietis Rubénas Galindo, save vadinantis kovotoju už laisvę, 2015 m. įkūrė elektroninės piniginės paslaugą „Airtm“. Pasak jo, programėlę galima prilyginti „teisėtai dolerių rinkai“. Įmonė pati skelbia savo valiutos kursą ir teikia galimybę vartotojams arba „agentams“ keisti valiutą tarp savo banko sąskaitų.
R. Galindo teigia, kad 2018 m. buvo perspėtas, jog Venesuelos žvalgybos policija planuoja sulaikyti jo darbuotojus, todėl išsivežė 25 žmonių komandą per sieną į Kolumbiją, o tada į Meksiką, kur įmonė įkūrė būstinę. „Vieną įmonę uždaro, ką nors įkalina, arba nutinka dar kas nors. Bet mes galime įkurti dar dešimt“, – per vaizdo skambutį iš Meksiko miesto teigė jis. Pasak jo, „Airtm“ klientų turi visoje Lotynų Amerikoje, tačiau didžioji jų dalis įsikūrusi Venesueloje, kur per savaitę pervedama apie 11 mln. dolerių.
„Airtm“ į dėmesio centrą pateko rugpjūtį, kai opozicinės „Nacionalinės asamblėjos“ partijos vadovas Juanas Guaidó, kurį D. Trumpo administracija ir dar 60 pasaulio vyriausybių pripažįsta teisėtu Venesuelos vadovu, pasinaudojo paslauga pervesti beveik 19 mln. dolerių priešakinėse kovos su koronavirusu linijose kovojantiems sveikatos apsaugos darbuotojams. Lėšas suteikė JAV iždo užsienio lėšų kontrolės tarnyba (OFAC), paėmusi jas iš Venesuelos centriniam bankui priklausančių įšaldytų JAV sąskaitų.
R. Galindo teigia, kad kovo mėnesį nuskrido į Majamį bendradarbiauti su J. Guaidó ekonomikos komanda ir vykdyti OFAC palaikomą operaciją, pavadintą „Health Heroes“ („Sveikatos didvyriai“), skirtą nusiųsti daugiau kaip 62 000 su pandemija kovojančių darbuotojų tris mėnesines išmokas po 100 dolerių. Kai N. Maduro išgirdo apie planą, įsakė blokuoti „Airtm“ IP adresą. Tačiau rugsėjį padedant virtualiems privatiems tinklams (VPN), kuriais galima prisijungti prie draudžiamų tinklalapių, pinigai pamažu perduoti. R. Galindo teigia, kad išdalintos apie 60 proc. lėšų. „Mūsų paslauga sukurta tokiems atvejams, būtent tokiems atvejams. Iš Venesuelos greitai nesitrauksime“, – teigė jis.
Valensijoje slauge vaikų ligoninėje dirbanti Violeta Blanco teigia, kad norint pervesti lėšas iš „Airtm“ į draugui priklausančią sąskaitą Panamoje, kad jis jai atsiųstų dolerių, prireikė daugelio bandymų. V. Blanco ir jos kolegos kartais nemiegodavo iki trečios ryto, bandydami perprasti, kaip veikia paslauga, nors nuolat dingdavo šviesos ir internetas. „Mes neturėjome nė menkiausio supratimo, kas tas VPN arba elektroninė piniginė“, – teigia ji.
Pirmoji 100 dolerių išmoka atėjo rugsėjo 16 d. „Taip susijaudinau, kad nuėjau nusipirkti vaistų nuo aukšto spaudimo“, – teigia V. Blanco, kuri dieną prieš gaudama išmoką buvo gavusi kas dvi savaites mokamą 600 000 bolivarų atlyginimą. Tai – maždaug 1 doleris ir 10 centų.