Esminiai dalykai. Pokalbis su Lina Lapelyte: iš emigrantės į londonietę, apie meną ir jo funkcijas

Šįkart „Esminių dalykų“ laidoje svečiuojasi menininkė, muzikantė ir kompozitorė Lina Lapelytė, kuri kartu su kitomis dviem menininkėmis atstovavo Lietuvai Venecijos bienalėje ir buvo apdovanota „Auksiniu liūtu“ už operą-performansą „Saulė ir jūra“. Pokalbyje – apie virsmą iš ekonominio emigranto į londonietį, Lietuvos visuomenės empatiją ir jautrumą, meno funkcijas ir užduotis.

„Man įdomu, kaip muzika atrodo. Manau, kad tai atėjo iš tam tikro pasipriešinimo Londono eksperimentinės muzikos mokyklai, kur buvo daug kalbama apie garso patyrimą tiktai oraliu būdu – kad tu esi tamsiam kambary, nieko nematai ir esi visiškai įtrauktas į tą garso potyrį. Kad tik tai ir yra, ką mes patiriame. Niekada su tuo nesutikau, nes man atėjus į koncertą labai svarbu, kokia yra erdvė, kurioje aš esu, kaip aš į ją patenku, kaip tas garsas išgaunamas. Kas man svarbu patyriminėj garso suvokimo plotmėj – tai viskas, kas supa tą garsą, kaip jis išgaunamas“, – pasakoja menininkė.

Į Londoną dar nuo 2003-ųjų pradėjusi važinėti L. Lapelytė pasidalino mintimis apie ekonominius emigrantus ir tapsmą londoniete. Taip pat – kiek lietuviai yra empatiški ir jautrūs vieni kitiems? Ar menas atlieka tik estetines užduotis, ar jis turėtų reaguoti į socialines, politines aktualijas? Galbūt pagrindinė meno užduotis – kelti klausimus?

Plačiau apie šias ir kitas temas – pašnekesyje su Vilniuje ir Londone gyvenančia menininke Lina Lapelyte.