Geniali operacija, kuri padėjo Lietuvai „atvaduoti“ Klaipėdos kraštą

Šįkart pokalbyje „Apie karybą“ žurnalistas Edmundas Jakialitis su Vilniaus universiteto karo istoriku dr. Kęstučiu Kilinsku kalba apie vieną įdomiausių tarpukario Lietuvos istorijos įvykių – Klaipėdos „atvadavimą“. Kokiomis politinėmis aplinkybėmis ir inscenizuota karine operacija 1923-iais metais Klaipėdos kraštas tapo Lietuvos dalimi?

Įvykių kontekstas toks: baigėsi Pirmasis pasaulis karas, buvo pasirašyta Versalio sutartis. E. Jakilaitis iškart istoriko klausia: kaip po Versalio sutarties keičiasi Klaipėdos krašto statusas? Anot dr. K. Kilinsko, reikėtų paminėti, kad iki Versalio sutarties Klaipėdos kraštas buvo Vokietijos valstybės sudėtinė dalis, o sąvoka „Klaipėdos kraštas“ – atsiranda tik po Pirmojo pasaulinio karo. Klaipėdos krašto teritorija – nuo Smalininkų iki Nemirsetos. Istorikas sako, kad tai daugiau nei 100 km teritorija, 14–20 km pločio į šiaurę nuo Nemuno.

„Šita teritorija Versalio taikos sutartimi yra atskiriama nuo Vokietijos ir pavadinama Klaipėdos kraštu“, – sako dr. K. Kilinskas, paaiškindamas, kad tokiu būdu ir atsiranda Klaipėdos krašto sąvoka.