Kaip vertinti Rusijos bei Baltarusijos veiksmus ir kam ruoštis?

Kas yra hibridinė agresija? Ko siekia Aliaksandras Lukašenka, atsukęs nelegalių migrantų upę? Kiek tai gali susilpninti Lietuvą? Kaip su visu tuo susijusi Rusija? Galiausiai, kam reikia ruoštis ir kas geriausiai neutralizuoja tokio tipo veiksmus? Šiuos aktualius klausimus Žinių radijo laidoje aptaria Rytų politikos ekspertas Marius Laurinavičius ir „Delfi“ apžvalgininkas Ramūnas Bogdanas.

„Pradėkime nuo to, kad, jeigu kažkas vyksta Baltarusijoje, tai paraleliai vyksta ir Rusijoje, nes Baltarusija pati iš esmės nieko daryti negali. – sako M. Laurinavičius. – Sakyčiau, kalbant apie Rusiją, hibridinio karo sąvoka čia nėra visai teisinga, nes iš esmės tai yra vakarietiška teorija, kuri yra taikoma vakarietiškam modeliui; tai yra devyni punktai, kurie veda iki hibridinės agresijos. Tam naudojamos pačios įvairiausios ne karinės priemonės. Tad, nors Rusija ir pati tą hibridinio karo terminą naudoja, tai, ką jie daro, yra ne visai hibridinis karas. Būčiau linkęs likti prie seno KGB operacijų termino „aktyviosios priemonės“. Šis modelis buvo aktyviai taikomas Šaltojo karo metais ir iš esmės niekuo nepasikeitė dabar. Tarkime, tas pats informacinis karas juk ne dabar jų buvo sugalvotas, jis vyko visą Šaltąjį karą: strategijos ir principai tie patys, tik tiek, kad technologijų vystymasis dabar suteikė naujų įrankių.