Apie visa tai laidoje, kurią veda Aušra Jurgauskaitė, diskutuoja istorikas, Seimo narys, konservatorius Valdas Rakutis ir Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro Istorinių programų tyrimų skyriaus vyriausiasis istorikas dr. Darius Juodis.
Kaip teigia D. Juodis, svarstant, kodėl taip nutiko, kad Vokietija atsidūrė ne toje istorijos pusėje pasaulinių karų metu, svarbu suprasti, kad priežasčių yra ne viena. Aptardamas Vokietijos militarizmą ir agresiją, vyr. istorikas randa sąsajų ir su viduramžiais bei dar ankstesniais laikais. Tiesa, labiausiai Vokietijos militarizmas, anot jo, iškilo XIX a. antroje pusėje, o prieš Pirmąjį pasaulinį karą susiformavo blokas – trilypė sąjunga, kuriai priklausė Vokietija ir kuri ilgainiui šiek tiek keitėsi. Tuo metu susiformavo ir sąjungai priešinga pusė, Vakarų demokratijai atstovaujančios valstybės (Didžioji Britanija bei Prancūzija) ir – Rusijos imperija, tad šių dviejų blokų susidūrimas virto Pirmuoju pasauliniu karu.
