Apie visa tai laidoje, kurią veda Aušra Jurgauskaitė, diskutuoja istorikas, Seimo narys, konservatorius Valdas Rakutis ir Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro Istorinių programų tyrimų skyriaus vyriausiasis istorikas dr. Darius Juodis.

Kaip teigia D. Juodis, svarstant, kodėl taip nutiko, kad Vokietija atsidūrė ne toje istorijos pusėje pasaulinių karų metu, svarbu suprasti, kad priežasčių yra ne viena. Aptardamas Vokietijos militarizmą ir agresiją, vyr. istorikas randa sąsajų ir su viduramžiais bei dar ankstesniais laikais. Tiesa, labiausiai Vokietijos militarizmas, anot jo, iškilo XIX a. antroje pusėje, o prieš Pirmąjį pasaulinį karą susiformavo blokas – trilypė sąjunga, kuriai priklausė Vokietija ir kuri ilgainiui šiek tiek keitėsi. Tuo metu susiformavo ir sąjungai priešinga pusė, Vakarų demokratijai atstovaujančios valstybės (Didžioji Britanija bei Prancūzija) ir – Rusijos imperija, tad šių dviejų blokų susidūrimas virto Pirmuoju pasauliniu karu.

„Antrojo pasaulinio karo metu Vokietija vėl buvo agresorių pusėje, bet čia jau procesai buvo sudėtingesni nei Pirmajamame pasauliniame kare. Vokietijos sąjungininkai keitėsi ir, deja, dabar labai dažnai užmirštama, kad Vokietijos sąjungininkas 1939 m. buvo SSRS, kuri dabar save labai vaizduoja kaip Didžiojo tėvynės karo laimėtoją arba auką, bet tik ne kaip agresorę.