Kaip pastebi E. Jakilaitis, neskraidymo zonos paskelbimas virš Ukrainos teritorijos minimas kaip bene didžiausia galima Vakarų parama Ukrainai. Kodėl taip yra?
K. Kilinsko teigimu, Vakarų karybos istorijoje toks dalykas iki šiol buvo įgyvendintas tris kartus: po Irako karo, kuomet Irakas buvo padalintas į šiaurinę ir pietinę neskraidymo zonas, ir ta zona truko ilgiausiai – nuo 1992 iki 2003 m.; ir virš Bosnijos, nuo 1993 iki 1995 m.
Neskraidymo zoną virš Sirijos yra mėginusi skelbti ir Rusija, buvo kalbama ir apie tokią zoną virš Libijos.
„Pati neskraidymo zona kaip koncepcija gimė po Persijos įlankos karo, tuo metu Šaltasis karas jau buvo pasibaigęs. Tai buvo NATO ir JAV kariuomenių galimybė įsitraukti į karinius veiksmus, nedislokuojant karių ant žemės. Tarkime, jeigu imtume Iraką, ten buvusios šiaurinė ir pietinė neskraidymo zonos buvo iš esmės inspiruotos to, kad Sadamas Husseinas labai žiauriai numalšino šiitų sukilimą. Tai siekiant apsaugoti šias dvi grupes JAV, Didžioji Britanija ir Prancūzija įvedė dvi neskraidymo zonas“, – pasakoja K. Kilinskas.