Kodėl religijos ir valstybės santykiai demokratinėse valstybėse problemų nekelia? O kada kelia? Čia – ir Lietuvos pavyzdys. Visa tai ir daugiau išsiaiškinti padeda Vytauto Didžiojo universiteto sociologijos profesorė, religijotyrininkė Milda Ališauskienė. Laidą veda Aušra Jurgauskaitė.
Laidos pašnekovės teigimu, kalbant apie stiprų religijos poveikį įvairioms aktualioms žmonių gyvenimo sritims, tarkime, kalbant apie abortų draudimą, homoseksualių asmenų santykių nepripažinimą ar dabartines karo aktualijas, pirmiausia turėtume kalbėti apie visuomenės vertybes, kurias laiko tam tikri klijai, suklijuojantys vieną ar kitą visuomenės dalį. „Tarp tų vertybių yra ir religinės vertybės, ir tada atsiranda tam tikra organizacija, kuri ir atstovauja toms vertybėms. Tai, žinoma, labai priklauso nuo tos organizacijos padėties visuomenėje, ar ji sulaukia daugumos visuomenės palaikymo, ar nesulaukia. Ir tai lemia jos [organizacijos] svorį tam tikroje visuomenėje. Tie paminėti atvejai greičiausiai kalba apie visuomenės daugumai atstovaujančią religiją ir jos įsitikinimus“, – dėsto M. Ališauskienė.
