Kodėl smurtaujama ir „gerai“ atrodančiose šeimose

Pasirodant naujienoms apie viešojoje erdvėje gerą reputaciją turinčių asmenų smurto protrūkius prieš šeimos narius, sugyventinius, kyla klausimas kodėl smurtauja ir tie, kurie aplink save sukūrė teigiamą įvaizdį? Tuomet kodėl oficialioje statistikoje dažniausiai nurodoma, kad smurtaujama žemesnio išsilavinimo, pragyvenimo lygio artimoje aplinkoje? Ir kodėl vis dar sakome „pati kalta“?

Apie tai „Žinių radijo“ laidoje, skirtoje rėmėjams „Patreon“ platformoje ir „Delfi Plius“ prenumeratoriams kalba Moterų informacijos centro projektų vadovė Rugilė Butkevičiūtė, Lygių galimybių plėtros centro ekspertė dr. Vilana Pilinkaitė Sotirovič, psichologė Jūratė Mažonaitė Pocienė. Laidą parengė Aistė Čiučiurkaitė.

Pasiteiravus, kaip dažnai būna, kad fizinis smurtas būna pirmas smurtas, kurį patiria žmogus, R. Butkevičiūtė sako, kad visada akcentuoja dažniausiai smurtas prasideda ne nuo fizinio smurto. „Nes tokiu atveju žmogus iš karto kažkur kreiptųsi, jam būtų šokas. Ne. Smurtas prasideda nuo žymiai mažesnių dalykų. Smurtas santykiuose yra labai dažnai maišomas su konfliktu. Žmonės nenori pripažinti, kad patiria smurtą nuo pačio artimiausio žmogaus. Vien tik pripažinimo momentas, kad aš patiriu smurtą, tai pripažinti sau pačiai užima labai daug laiko. Galvoja: kam nepasitaiko, juk tai yra konfliktas.

Ir viskas vyksta dėl gudrių smurtautojo naudojamų metodikų. Mes, kurie dirba su nukentėjusiais žmonėmis, naudojame tokį dalyką kaip smurto ratas paaiškinimui. Smurto rata centre yra pagrindinė smurto priežastis – galia ir kontrolė. Smurtautojas smurtauja, nes nori įgyti galią ir kontrolę. Kaip jis tai daro? Jis tai daro naudodamas įvairiausias strategijas. Ir strategijų didžioji dalis būtent ir yra susiję su psichologiniu smurtu, kuomet dar nėra fizinio smurto“, – pasakoja R. Butkevičiūtė.