Lietuvoje auginamos krevetės ir vertikalus žolelių ūkis – kaip maisto trūkumą sprendžia mokslas ir technologijos

Kaip technologijos ir mokslas padeda maisto auginimui? Kokių sąlygų ir žinių reikia norint auginti maistingą ir tvarų maistą? Apie Lietuvoje sukurtos vandenyno vandens ir kitų sąlygų kopijavimo technologiją ir tai, ko reikia užsiimti alternatyviu ūkininkavimu, nešančiu derlių visus metus, kalbama su krevečių ūkio Lietuvoje vadove Jurgita Mockevičiene bei Akvakultūros skyriaus vadove Justina Bajorūnaite ir vertikalaus žolelių ūkio įkūrėju Mariumi Krutuliu.

Kaip savo veiklą pristato pati J. Mockevičienė, tai – vietinis vandenynas, kuris augina baltakojes blyškiąsias krevetes, tiekiamas rinkai. Jos auginamos uždarosiose sistemose, taikant įvairias technologijas, ruošiant specialų vandenį ir palaikant temperatūrą. „Užauginti krevetę vandenyne ir ją pagauti yra paprasta, tačiau ji turi toksinių medžiagų, tad, galvojant apie ateitį ir apie tai, kad norime gauti sveikai užaugintą maistą, reikia daug sistemų perkelti į uždaras“, – paaiškina krevečių ūkio Lietuvoje vadovė.

Kaip paantrina J. Bajorūnaitė, priklausomai nuo krevečių dydžio bei amžiaus jos auginamos skirtingo dydžio rezervuaruose. Juose vanduo šiek tiek kitoks nei tvenkiniuose ar cirkuliacinėse sistemose, nenaudojami biologiniai ar biolašeliniai filtrai, nes visą valymo darbą atlieka heterotrofinės bakterijos. Tampa labai svarbus deguonis, o pats vanduo sukuriamas naudojant druskas ir papildant jį mineralais. Kitaip tariant, dirbtiniu būdu bandoma atkartoti gamtos sąlygas.

Na o vertikaliojo ūkio principas yra panašus – kaip pasakoja M. Krutulis...