„Pirkioje augęs ir gyvenęs, tikėtina, kad pirkią ir įsigys, juokauja NT specialistai ir priduria, kad šventinis laikotarpis jiems tikras darbymetis.

„Lietuvoje gyvenantys NT pirkėjai ar pardavėjai visus procesus stengiasi pasibaigti iki šv. Kalėdų. Gruodžio pradžioje jaučiamas emigrantų susidomėjimas Lietuvos NT rinka. Mėnesio pradžioje sulaukiama kur kas daugiau nei įprastai jų skambučių ir pageidavimų. Šventiniu laikotarpiu grįžę į Lietuvą jie pakankamai aktyviai keliauja per parduodamus objektus ir renkasi sau būstus įvairiems tikslams“, – pasakoja „Capital“ analitikas Mantas Mikočiūnas.

Kodėl emigrantai užsienyje uždirbtus pinigus investuoja į NT Lietuvoje?

„Capital“ analitikas sako, kad pasitaiko įvairių variantų. „Būna tokių atvejų, kad tas mūsų lietuvaitis Jonas Jonaitis investuoja į NT Lietuvoje. Jis dar prikalbina ir vietinių, ir kitų šalių atstovų, sakydamas jiems, kad apsimoka investuoti Lietuvoje. Vis dėlto tai yra investicija ir jie investuoja su mintimi, kad gaus kažkokią grąžą, galbūt net negalvodami grįžti ten gyventi. Tikrai yra nemažai tokių, kurie ieško būsto sau su mintimi, kad po kelių metų sugrįš ir ten apsigyvens. Ypatingai tai buvo populiaru pastaraisiais metais. Tai galbūt lėmė ir „Brexit“, nes ta situacija bet kokiu atveju neišsispręs į gerą pusę. Bus blogai arba mažiau blogai. Todėl emigrantų grįžimo banga jaučiama“, – sako M. Mikočiūnas.

Ignas Jurgaitis ir Mantas Mikočiūnas
Kokiu būstu dažniausiai domisi emigrantai?

Anot „Capital“ analitiko, emigrantų požiūris į NT pirkimą yra paprastesnis. „Perkami objektai, kurie yra arčiau širdies pačiam žmogui. Tai tarsi sufleruoja, kad tas NT skirtas tam, kad jis, ankščiau ar vėliau, pats norėtų ten gyventi. Taip pat rinktis padeda ir draugų ar giminaičių pavyzdžiai. Dažniausiai emigrantai dairosi gyvenamosios paskirties objektų. Populiariausia dviejų, trijų kambarių butai tiek naujos, tiek ir senos statybos name. Čia daugiau yra paprastesnis toks požiūris, nes ieškoma labiau sau arba labai prigretinama prie to, kas arčiau širdies. Tokie paprastesni būstai, kuriuose teko galbūt patiems gyventi prieš išvykstant į užsienį. Ta pati sena statyba visiškai negąsdina. Nėra taip, kad grįžta išpuikę ir žvalgosi tik naujos statybos būsto ar kažkokio labai išskirtinio objekto.“

Kokio NT emigrantai pasigenda Lietuvoje?

„Ypač pasigendama yra tokių vadinamų namelių ant ratų. Jie kai kuriose šalyse yra labai populiarūs. Kol kas Lietuvoje tokių nėra. Bet kas žino, gal ilgainiui tokia mada ateis ir į Lietuvą.“

Ar brangesnis būstas užsienyje lemia apsisprendimą NT pirkti Lietuvoje?

„Kas galbūt keisčiausia, kad tie lūkesčiai dažniausiai būna smarkiai viršyti. Ypatingai iš paslaugos pusės, iš pardavėjų. Dažnai emigrantai sako, kad NT brokeriai Anglijoje ar Airijoje yra pakankamai neprofesionalūs lyginant su lietuviais. Tad toks užsienio šalių NT specialistų elgesys atbaido lietuvius. Kas liečia NT kainas, tai nebūtinai NT užsienyje yra brangesnis. Žinoma, jei lyginsime Vilniaus ir Londono NT kainas, tuomet skirtumas bus milžiniškas, tačiau ne visi gyvena didžiuosiuose miestuose, o tuose mažuose miesteliuose Didžiojoje Britanijoje tos kainos nebus tokios aukštos.“

Kokio amžiaus pirkėjas ir kokiomis lėšomis jis disponuoja?

„Pagrinde tai iki 35 metų amžiaus emigrantai. Dažniausiai jie NT perka iš nuosavų lėšų. Labai retais atvejais emigrantai būstą perka su banko paskola, mat atsiranda įvairios kliūtys. Ne visada vyrauja teigiamas bankų požiūris. Kartais koją kiša tai, kad pajamos yra gaunamos ne eurais. Dažnu atveju net nėra galimybės pasiskolinti iš banko. Atsiradus tokiems keblumams, emigrantai tiesiog perka pigesnį būstą ir taip išvengia paskolų. Su banko paskola NT Lietuvoje perka kur kas mažiau emigrantų.“

„Pasitaiko atvejų, kai emigrantai svarsto, kur investuoti – Lietuvoje ar svečioje šalyje. Tėvynės ilgesys, grąža ir likvidumas, kuris Lietuvoje pakankamai aukštas – tai pagrindiniai dažno emigranto svertai lemiantys sprendimą investuoti Lietuvoje“, – priduria „Capital“ analitikas M. Mikočiūnas.

Šaltinis
Temos
Griežtai draudžiama Delfi paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti Delfi kaip šaltinį. Daugiau informacijos Taisyklėse ir info@delfi.lt
Prisijungti prie diskusijos Rodyti diskusiją (3)