Suvalkų koridorius visad buvo karinių konfliktų zona: kokie čia galimi Rusijos ir Baltarusijos veiksmų scenarijai

Šįkart laidoje „Apie karybą“ kalbama apie Suvalkų koridorių. Ši lokacija jau kurį laiką vis garsiau aptariama žiniasklaidoje, o neseniai „Politico“ šią vietą įvardijo kaip pavojingiausią Žemėje. Edmundas Jakilaitis ir Vilniaus universiteto Istorijos fakulteto karo istorikas dr. Kęstutis Kilinskas detaliai aptaria viską, ką reikėtų žinoti apie Suvalkų koridorių istoriniame kontekste ir iš šiandienos perspektyvos.

Suvalkų koridoriaus tema pateikiama platesniame Pirmojo pasaulinio karo, Lietuvos nepriklausomybės kovų, tarpukario Lietuvos gynybos planų ir Vokietijos bei Rusijos karų kontekste. Laidoje aptariama koridoriaus reikšmė Baltijos valstybėms ir NATO, nagrinėjamos koridoriaus geografinės sąlygos, komunikacinės linijos, išryškinami galimi Rusijos ir Baltarusijos veiksmų scenarijai siekiant užblokuoti Baltijos valstybes per Suvalkų koridorių.

Kaip sako dr. K. Kilinskas, Suvalkų koridoriaus sąvoka atsirado tik po Krymo okupacijos. Būtent tada Baltijos šalys susirūpino savo gynyba ir Rusijos atgrasymu nuo šio regiono, pasakoja istorikas.
„Jei žiūrėtume į praeitį, tai turime suvokti, kad XIX amžiuje tai buvo Rusijos ir Vokietijos imperijų pasienio teritorija. Ir tokios teritorijos kaip Kaliningradas, kaip Suvalkų koridorius iš esmės neegzistavo, tai buvo pasienio zona. Pirmojo pasaulinio karo metasi čia vyko dideli mūšiai“, – sako dr. K. Kilinskas. Mūšiai, priduria jis, vyko tarp Rusijos ir Vokietijos kariuomenių.

Jakilaitis pabrėžia, kad būtent Suvalkų koridorius yra viena seniausių sienų Europoje: ši vieta skyrė LDK nuo Vokietijos, vėliau skyrė Prūsijos imperiją nuo Rusijos imperijos ir t.t.