Atrado būdą, kaip už šildymą mokėti 30 proc. mažiau

Įsibėgėjus daugiabučių namų renovacijai vis dar pasigirsta skeptikų teiginių, kad gyventojams tai nėra naudinga. Tuo tarpu paskutinius renovacijos darbus savo daugiabutyje stebintys gyventojai pasakoja visai ką kita – apie gerokai sumažėjusias išlaidas, gražėjančią aplinką ir net naudą valstybei.

Sąskaitos ir gyvenimo kokybė skiriasi

Dujotiekio g. 19, Kaune stovintis daugiabutis – dvylikos aukštų plytinis namas. Panašių daugiabučių namų Lietuvoje galima pamatyti daug. Didelei daliai jų šiandien neišvengiamai reikalinga modernizacija. Tačiau, kitaip nei Dujotiekio g. 19 namo gyventojai, ne visi ryžtasi imtis atsakomybės už savo gyvenamąjį būstą.

Daug metų šiame name gyvenantis Rimvydas Daugėla užtikrintai teigia, kad pradėti renovacijos procesą paskatino Europos Sąjungos ir valstybės teikiama parama daugiabučiams namams atnaujinti. Anot jo, neprotinga būtų nepasinaudoti, kai kompensuojama net 40 proc. renovacijos išlaidų energinį efektyvumą didinančioms priemonėms, o socialiai remtiniems renovacija visai nekainuoja.

„Tikriausiai kaip ir visi per vieną dieną nenusprendėme. Daug kartų buvome susitikę su gyventojais, kalbėjomės, svarstėme visas galimybes. Tačiau esama daugiabučių namų renovacijos programa ir jos siūlomos sąlygos padėjo apsispręsti be didesnių abejonių“, – sako R. Daugėla. Jis taip pat priduria, kad vis dėlto lemiamu aspektu tapo žiemos metu, kai stipriau paspausdavo šaltukas, net iki 800 litų išaugdavusios sąskaitos už šildymą.

Šis senos statybos daugiabutis ne vienintelis Lietuvoje, kurio gyventojai šaltuoju metų laikotarpiu išleidžia didžiąją dalį savo pinigų šildymui. Praktika rodo, kad šildymo sąskaitos senos statybos nerenovuotuose ir renovuotuose daugiabučiuose gali skirtis net iki kelių kartų.

Nenorėjo mokėti kitiems

Viena iš esminių renovacijos priemonių – šildymo sistemos pertvarka ir efektyvių energijos sprendimų įgyvendinimas. Anot specialistų, atnaujinus vien šildymo sistemą galima sutaupyti net iki 30 proc. šilumos energijos. Tačiau siekiant geriausio efekto rekomenduojama kompleksinė renovacija.

Dujotiekio g. 19 daugiabutyje norint padidinti energetinį efektyvumą buvo visiškai renovuotas šilumos mazgas, apšiltintos sienos, sumontuoti šilumos reguliatoriai. Namo gyventojai džiaugiasi, kad seno namo modernizavimo darbai eina į pabaigą, o butuose įrengti šilumos reguliatoriai neleis per stipriai šildyti buto ir kartu paskirstys šilumą.

„Esu patenkintas tokia sistema. Pirmą žiemą buvo renovuotas gal tik trečdalis namo, bet jaučiamas efektas jau buvo labai didelis“, – teigia R. Daugėla.

Vyras taip pat priduria, jog tai neabejotina nauda ne tik gyventojams, bet ir valstybei, kadangi didžiąją dalį energijos išteklių Lietuva importuoja. „Kuo mažiau mokėsi kitiems, tuo visiems geriau“, – teigia jis.

Paklaustas apie renovacijos įtaką energetinės nepriklausomybės didinimui, vyras šypteli. „Tai – 20 metų pavėlavusi energinės nepriklausomybės didinimo priemonė. Kodėl – nežinau. Reikėtų valdžios paklausti“, - stebėjosi pašnekovas.

Tame pačiame name gyvenantis Jonas Jurkšaitis sako, jog prieš beveik 40 metų statytas daugiabutis buvo labai prastos būklės. „1975 metais statytas namas pradėjo vietomis trupėti, vėjai kiaurai pūsdavo, darėsi nesaugu gyventi“, – teigia J. Jurkšaitis.

Abu kaimynai vieningai sutaria, jog renovacijos pradžioje buvo visko – name 48 butai, tad nebuvo lengva rasti kompromisą, tačiau, anot jų, reikalai pajudėjo išsirinkus reiklią ir organizuotą namo pirmininkę, kuri ir buvo viso proceso iniciatorė, nesunkiai suradusi kalbą su beveik visais namo gyventojais. Vėliau šį vairą perėmė kitas pirmininkas.

Įtikina skaičiai

Dujotiekio g. 19 daugiabučio namo bendrijos pirmininkas Arūnas Riškus pasakoja, kad nors kiekvienas butas ir turėjo savo nuomonę apie renovaciją, juos visus vienijo noras už šildymą mokėti mažiau, tad tai ir padėjo lengviau apsispręsti.

Jis taip pat priduria, kad name nemažai gyventojų yra vyresnio amžiaus, kurie negali leisti sau mokėti už šildymą po kelis šimtus litų, ypač kai pusė tų pinigų šildo per aptrupėjusias sienas ir kiaurus langus orą.

Bendrijos pirmininkas pasakoja šią žiemą praleidęs nemažai laiko internete lygindamas savo ir aplink jų daugiabutį esančių tokių pat dvylikos aukštų namų šildymo kainas. Jis džiaugiasi, kad dar nebaigus renovuoti namo, jų daugiabutis mokėjo trečdaliu mažiau negu kiti aplink esantys tokio tipo namai.

„Nors renovacija dar nebaigta, skirtumą jau jaučiame. Praėjusią žiemą mūsų individualios išlaidos už šildymą sumažėjo apie 30 proc.“, – džiaugiasi vyras.

Paklaustas, ar renovuojant daugiabutį namą kildavo problemų, A. Riškus atsako: „Be abejo, jų buvo, kaip ir visur. Tačiau visos problemos bendromis jėgomis visada išsprendžiamos.“