Kaip surasti statybininkus, kurie negeria, netinginiauja ir nepadaro broko?

Renovacijos tempams Lietuvoje įsibėgėjant, vienu iš iššūkių renovuojamų namų gyventojams ir renovaciją administruojančioms įmonėms išlieka rangos darbų kaina ir kokybė. Tai nestebina žinant, kad iš lėto atsigaunančios statybų įmonės yra labiausiai nuo sunkmečio ir emigracijos nukentėjusio Lietuvos ūkio sektoriaus dalis.

Trūksta darbo rankų

Nors gyventojai patys rangos darbų konkursų nevykdo – tuo užsiima renovaciją konkrečiame daugiabutyje administruojanti įmonė, keletą paprastų patarimų verta turėti galvoje kiekvienam namo modernizaciją planuojančiam žmogui.

Jeigu gyvenate nedideliame mieste, tikėtina, kad kvalifikuotų statybininkų teks paieškoti. Pasak renovaciją administruojančios įmonės „Šilalės Šilumos tinklai“ direktoriaus pavaduotojo Viktoro Stancelio, tai yra pagrindinė problema, su kuria šiandien susiduriama.

„Didesnės rangos įmonės, laimėjusios konkursus mažuose miestuose, čia ieško ir darbuotojų, dažnai kreipiasi į Darbo biržą. Tokie darbuotojai ne visada turi reikiamas kvalifikacijas. Be to, dėl darbo rankų trūkumo procesas juda lėtai, darbininkai dažnai keičiasi“, – pasakojo V. Stancelis.

Pašnekovo teigimu, su rangovais susitarti ne visada lengva, tačiau derybose jiems aktyviai padeda Būsto energijos taupymo agentūra, klaidų pro akis nepraleidžia ir techninis prižiūrėtojas. Gyventojams dėl rangovų nereikia pergyventi, tačiau būtina atkreipti dėmesį į keletą svarbių dalykų.

„Pagrindinis patarimas vykdantiems namo renovaciją – pasirinkti gerą techninį prižiūrėtoją. Kalbant apie rangovus, būtina atkreipti dėmesį į įmonės dydį, jau įgyvendintus projektus, laimėtus konkursus – taip išvengsite įmonių, kurios buvo įkurtos vienam projektui. Be abejo, būtina atkreipti dėmesį ir į rangovų siūlomas statybines medžiagas, jų gamintojus“, – patirtimi dalijosi V. Stancelis.

Statybininkas – nebūtinai kalčiausias

Kaltinimų rangovams dėl prastos renovacijos darbų kokybės viešojoje erdvėje netrūksta – galime išgirsti ir apie renovuotame name įsimetusį pelėsį, ir apie byrantį tinką. Kita vertus, ne dėl visko kalti statybininkai, o renovacijos sėkmė priklauso nuo visų proceso dalyvių atsakingumo.

„Jeigu paruoštas investicinis projektas yra kokybiškas, techninis prižiūrėtojas akylai stebi procesą, statybininkai nesikrato atsakomybės, o patys gyventojai pagal galimybes vertina vykdomą darbą ir praneša apie klaidas, daugiabučio modernizacija įvyksta be didesnių nesklandumų“, – teigė renovaciją administruojančios bendrovės „Palangos komunalinis ūkis“ direktoriaus pavaduotojas Modestas Čeponkus.

Pasak jo, neretai patys gyventojai nepakankamai prižiūri savo asmeninį turtą, o dėl kylančių problemų kaltina statybos darbų kokybę.

„Jeigu patalpos nėra nuolatos vėdinamos gali atsirasti pelėsis. Tai gali nutikti tiek renovuotame, tiek nerenovuotame name. Daugiabučio renovacijos metu vėdinimo kanalai yra išvalomi, dezinfekuojami, tačiau jeigu gyventojai neinvestavo į papildomas vėdinimo sistemas, butus būtina vėdinti atidarius langus. Kito kelio nėra“, - labiau rūpintis savo pačių turtu siūlė M. Čeponkus.

M. Čeponkaus teigimu, šiuolaikinių technologijų pasiūla yra tikrai plati – galima rinktis vėjo turbinas ant stogo, vėdinamą fasadą, rekuperacinę sistemą, naudoti geoterminį šildymą, saulės energijos kolektorius, ar kitas alternatyvias priemones. Tačiau galų gale viskas atsimuša į pinigus.

„Norint įgyvendinti kompleksinę renovaciją naudojant pažangias technologijas reikia nemažai pinigų, o jų senų daugiabučių gyventojai paprastai neturi. Todėl jie linkę pasirinkti tik pagrindines renovacijos priemones“, – pasakojo pašnekovas.

Vienintelė išeitis – griežta priežiūra

Ką vis dėl to daryti, jeigu statybininkai dėl savo darbo kokybės nepersistengia, o rangos darbus vykdanti įmonė atsakomybės kratosi? „Hanner“ ekspertas Ramūnas Banys įsitikinęs, kad griežta statybos darbų ir jų priežiūros kontrolė yra vienintelė išeitis.

„Statybininkų „garbės kodeksas“ Lietuvoje dar neveikia, tad grasinimai prarandamu vardu kai kurių broką darančių rangovų negąsdina. Todėl visų pirma būtina rasti patyrusį ir savo darbu suinteresuotą techninį prižiūrėtoją. Pasitaiko, kad į darbą pro pirštus žiūri ir techniniai prižiūrėtojai, tad priežiūros kontrolė taip pat yra būtina. Visą procesą privalo akylai stebėti statybos inspekcija, kuri dėl darbų krūvio, deja, ne visada įstengia tą padaryti“, – problemas vardijo R. Banys.

Pasak jo, sunkiausia užtikrinti statybos darbų kokybę tuomet, kai vienintele suinteresuota priežiūros „institucija“ lieka piktesnis namo gyventojas ar savo energijos negailintis namo bendrijos pirmininkas. Tai stipriai pakerta gyventojų pasitikėjimą renovacijos programa.

„Blogiausias sprendimas – slėpti nuo žmonių renovacijos metu padarytas klaidas. Jeigu jau taip nutiko, kad įsivėlė brokas, jis turi būti atitinkamų institucijų nedelsiant nustatytas ir pašalintas. Kai žmonės matys, kad problemos yra sprendžiamos, atsiras pasitikėjimas“, – teigė R. Banys.