Pasakė, kas nutinka, kai nusileidžiama statybininkams

„Pirmiausia daugiabutį reikia pagydyti, sutvarstyti žaizdas ir tik paskui vilkti kailinius“, - sako bendrovės „Pastatų diagnostika ir statyba“ direktorius Gediminas Butkus. Jis įsitikinęs, kad daugiabučių modernizavimo procese svarbus vaidmuo tenka techniniam prižiūrėtojui. Tik specialistas gali patarti daugiabučio namo pirmininkui, kaip tinkamai paruošti namą atnaujinimui.

„Pastebėjome, kad kartais paruošiamieji pastato modernizacijos darbai yra atliekami netinkamai. Pastatas nenupurškiamas fungicidais nuo pelėsių, neužtaisomi ir nesutvirtinami įtrūkimai sienose, nepakeičiamos pažeistos mūrinės konstrukcijos, neužtaisomi ir neišlyginami fiziškai pažeisti namo atitvarų paviršiai, prieš šiltinant stambiaplokščių namų išorines sienas neišvalomos ir neužsandarinamos jų siūlės. Nuodugniai neištyrus daugiabučio ir neatlikus šių mažų pirminių darbų, modernizacija netenka prasmės. Dažnai rangovai bando kuo greičiau bet ką užpurškus dėti putplastį, tinkuoti ir baigti darbus. Tos klaidos kartojasi ir mes nuolat kariaujame su rangovais“, - pasakoja G. Butkus.

Pasak jo, nepadarius pasiruošimo darbų prasideda didelės bėdos: per vėlai pamatomi fasado nelygumai, ištrupėjusios plytos, dėl kurių nebepavyksta prispausti termoizoliacijos, atsiranda ertmės, į kurias patenka vanduo ir šaltas oras, atsiranda šaltos dėmės, atšoka tinkas, atsiranda įtrūkimai, pelėsis. Jeigu modernizavimas bus atliktas bet kaip, nepraeis nė keleri metai, o pastatas vėl bus apgailėtinos būklės.

G. Butkus įsitikinęs, kad techninis prižiūrėtojas kiekvienam objektui turėtų skirti 2-4 valandas per dieną.

„Reikia, kad prižiūrėtojas iš karto pamatytų statybininkų klaidas ir iš karto jas šalintų. Kita problema - dažnai techniniai prižiūrėtojai pasirenkami atsižvelgiant tik į atestatą ir mažiausią kainą. Tačiau šiais laikais techninis prižiūrėtojas turi turėti ir visą specialią įrangą: aplinkos parametrų matuoklį, sienų drėgmės matuoklį, termovizorių, langų selektyvų matuoklį, tinko storio matuoklius, smidto plaktuką ir kt.“, - vardija statybų bendrovės vadovas.

Jis įsitikinęs, kad techninis prižiūrėtojas daugiabučio modernizavimo procese turėtų dalyvauti nuo pat pradžių. Ne kiekvienos renovacijai besiruošiančios daugiabučių bendrijos pirmininkas yra pakankamai kompetetingas. Tik profesionalas gali žinoti, ką name reikia keisti, kokias medžiagas geriau rinktis, kokie langai tinkamiausi.

„Yra daugybė smulkmenų, apie kurias su statybomis nesusiję žmonės nežino, o rangovas gali tuo pasinaudoti. Techninis prižiūrėtojas yra užsakovo atstovas, dešinioji bendrijos pirmininko ranka. Kartais nutinka taip, kad modernizavimo projektas paruoštas, rangovas nupirktas, o tada visi kartu su techniniu prižiūrėtoju susėda prie techninio projekto ir pamato, kad yra palikta 20 klaidų. Tuomet prasideda diskusijos, ką čia keisti, kaip ištaisyti klaidas ir kaip sutaupyti“, - įsitikinęs G. Butkus.

Pasitaiko atvejų, kai projekto rangovai ima spausti užsakovus mažinti projekto kainą, rinktis pigesnes medžiagas. Tačiau G. Butkus pataria to nedaryti.

„Paskui po poros metų ir matome sueižėjusį tinką, išsikraipiusius angokraščius ir drėgnus rūsius. Tuomet visi vieni kitus pradeda kaltinti dėl prastai atliktų darbų ir kartais net viskas atsiduria teisme. Bet juk modernizacija darome ne metams ir ne dviem, o 20 metų. Reikia nepamiršti, kad modernizavimo tikslas – sutaupyti šilumos, sukurti pridėtinę namo vertę“, - sako pašnekovas.