Senų namų eksploatacijos terminas nuolat pratęsiamas
Sovietmečiu projektuotų iš specialių plokščių surenkamų daugiabučių namų eksploatacijos terminas jau gerokai viršytas. Kauno technologijos universiteto (KTU) Statybos ir architektūros fakulteto Statybų medžiagų katedros prof. dr. R. Bliūdžius teigė, kad tuomet buvo skaičiuojama, jog tokio tipo namai tarnaus maždaug 30 metų.
Visgi ne visų namo elementų tarnavimo laikas vienodas. Dabar, profesoriaus nuomone, blogiausios būklės senų daugiabučių balkonai ir stogeliai: „Daug problemų kelia neprižiūrimi balkonai ir stogeliai. Taip atsitinka tuomet, kai šie paliekami gyventojų, bet ne eksploatacijos įmonių priežiūrai. Dėl to atsirado pavojus aplinkiniams. Šias konstrukcijas reikia atnaujinti.“
Namu reikia rūpintis nuolat
Pašnekovas teigė, kad daugiabučiai bus naudojami tol, kol jais bus tinkamai pasirūpinta. Kaip tik todėl, norint kuo ilgiau išsaugoti savo turtą sudėjus rankas sėdėti negalima.
Kad per senus langus į aplinką išspinduliuojama nemažai šilumos, žmonės suprato dar neprasidėjus masiniam renovacijos procesui. R. Bliūdžius pastebėjo, kad beveik visų daugiabučių langai jau pakeisti ir tai, jo nuomone, leidžia sumažinti šilumos vartojimą.
Jei sovietmečiu statytų blokinių namų oficialus tarnavimo laikas siekė 30 metų, tai dabar statomi modernūs gyvenamieji namai, pasak profesoriaus, turėtų tarnauti ilgiau – 50 ar netgi 70 metų. Visgi nereikia manyti, kad tiek laiko prie namo nereikės kišti rankų. Visų pirma namą reikia dažyti. Ir tai toli gražu nėra visi darbai, kuriuos eksploatuojat namą reikia atlikti.
„Išorinis tinkas su apšiltinimo sistema tarnauja maždaug 25 metus, šildymo sistema – 30 metų. Atsižvelgiant į visą naujo namo eksploatacijos laikotarpį numatyti atskirų elementų pakeitimai. Taip nėra, kad namą pastatai ir jis 70 metų stovi. Per visą eksploatacijos laiką langus reikia keisti du arba tris kartus – kas 20 ar 25 metus. Tačiau jei rėmai kokybiški, jų taip dažnai galima nekeisti. Tokiu atveju užtenka pakeisti stiklo paketus. Nuo 2000 m. pradėti naudoti rėmai yra geri. Bet stiklo paketus vertėtų pakeisti kas 10 – 15 metų. Tai nėra brangu, bet duoda gan didelę naudą“, - paaiškino R. Bliūdžius.
Daugiabutį renovuoti galima ne kartą
Jei reguliariai reikia rūpintis ir naujai pastatytu namu, ne išimtis ir renovuoti daugiabučiai. Pasidomėjus, kada renovuotą namą reikia vėl atnaujinti, mokslininkas sakė, kad viskas priklauso nuo darbų apimties ir jų kokybės.
Kokybiška stogo danga, anot KTU atstovo, rūpesčių turėtų nekelti dar ilgiau – maždaug 30 metų. Šiuolaikinės šildymo sistemos taip pat ilgaamžės. Jo žodžiais tariant, šios tarnauja nuo 30 iki 50 metų.
„Gerai atnaujintas senas namas tampa kaip naujas. Tokių namų gyvenimas prailginamas maždaug 30 metų. Tačiau po tiek laiko namo griauti nereikės. Tada jį bus galima vėl modernizuoti“, - sakė profesorius.
Tiki, kad renovacija Lietuvoje įsibėgės
Visgi tiksliai pasakyti per kiek laiko namo renovacija atsiperka, jis negalėjo. Anot mokslininko, kiekvienu atveju situacija gali būti skirtinga. Tačiau yra keli esminiai faktoriai, darantys didžiausią įtaką: „Atsiperkamumas priklauso nuo kuro kainos, statybos darbų kainos, medžiagų kainos ir finansavimo sistemos. Esant vienoms sąlygoms apšiltinus namo sienas darbai gali atsipirkti per 20 metų, esant kitoms, pavyzdžiui, – per 12 metų. Jeigu kris šildymo kaina, atsipirkimo laikas išsitęs. Bet apskritai svyravimas yra nuo 10 iki 20 metų.“
Pagrindinis renovacijos prioritetas – aukšta darbų kokybė. Tačiau ar gyventojai pajėgūs kontroliuoti statybininkų darbą? Visgi mokslininkas laikėsi nuomonės, kad rangovų tikrinimu turėtų užsiimti profesionalai.
„Gyventojai nėra šios srities žinovai. Todėl yra techniniai prižiūrėtojai, Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija. Iš esmės reikia tikrinti du dalykus. Pirma, ar projektas atitinka statybos procesą reglamentuojančius teisės aktus. Antra, ar į statybų aikštelę atvežtos medžiagos atitinka nurodytas projekte. Jei tai patikrinama ir nenustatoma pažeidimų, tuomet problemų nekyla. Bet gyventojams tai kontroliuoti sunku. Aišku, gerai, kad jie domisi, bet jei statybininkai norės, juos tikrai apgaus.
Galiausiai pasidomėjus, kaip jis pats vertina vis labiau Lietuvoje įsibėgėjantį procesą, mokslininkas teigė esantis renovacijos šalininkas ir todėl šiek tiek pavydėdamas žvelgia į Čekiją ir Slovakiją: „Renovaciją vertinu teigiamai. Tik Lietuvoje ji šiek tiek pavėlavo. Bet dabar, atrodo, viskas įsivažiuos. Pažiūrėkime į Čekiją ir Slovakiją. Ten sunkiai rasime nerenovuotą namą. Dėl to pagražėjo ne tik šių šalių miestai, bet ir taupoma energija.“