Vilniaus Gedimino Technikos universiteto Statybinių medžiagų katedros profesorius dr. Albinas Gailius sako, kad dekoratyvinis tinkas – pati paskutinė danga šiltinant namą. Jo paskirtis – apsaugoti ir gražinti namo fasadą. Teisingai pasirinkus tinką, jis saugos pastato sienas nuo atmosferos poveikio: drėgmės, lietaus, šalčio, saulės.
Dekoratyvinio tinko sluoksnio storis gali būti apie 5-12 milimetrų, priklausomai nuo tinkuojamo paviršiaus lygumo, tinko tekstūros, rašto ir kt. Prieš pasirenkant, kokį tinką naudoti, svarbu išsiaiškinti, kokiomis medžiagomis namas bus šiltinamas ir kokioje aplinkoje jis stovi.
Pagal cheminę sudėtį dekoratyviniai tinkai yra skirstomi į keturias pagrindines rūšis: mineralinį, silikatinį, silikoninį ir akrilinį. Pastarieji du, pasak A. Gailiaus, dažniausiai naudojami renovuojant daugiabučius.
„Jei pastatas yra apšiltintas mineraline vata, tai geriau rinktis silikoninį tinką. Vata yra linkusi kaupti drėgmę, o silikoninis tinkas gerai praleidžia vandens garus, užkerta kelią pelėsio susidarymui. Silikoninis tinkas praleidžia ne mažiau kaip 400 gramų vandens per vieną kvadratinį metrą per vieną valandą. Be to, jis yra elastingas ir yra armuojamas mikropluoštu. Toks armavimas neleidžia atsirasti plyšiams ar įtrūkimams.
Jei namo sienos šiltinamos polistireniniu putplasčiu, geriau naudoti akrilinį tinką. Jis taip pat yra elastingas, bet praleidžia dvigubai mažiau drėgmės nei silikoninis. Akrilinis tinkas gerai sukimba su tinkuojamu pagrindu, yra atsparus drėgmei, galima rasti įvairių jo atspalvių“, – sako A. Gailius.
Akrilinio ir silikoninio tinkų sudėtyje yra polimerų, suteikiančių elastingumo, tad yra sumažinamas išorinio triukšmo poveikis.
Mineralinis tinkas gerai praleidžia garus, tačiau, pasak A. Gailiaus, jis yra brangesnis, todėl pastatų renovacijai pasirenkamas rečiau. Silikatinis tinkas tinka įvairiems mūriniams, plytų ar blokelių paviršiams. Jis gerai praleidžia vandenį, atsparus pelėsiams, tad tinka naudoti ir ant akmens vatos, ir ant putplasčio. Tačiau silikatinis tinkas nėra labai elastingas.
Pasirinkti dekoratyvinio tinko spalvą taip pat reikia atsakingai. Reikėtų nepamiršti, kad tamsi spalva visada labiau trauks saulės spindulius nei šviesi. Jei siekiate išvengti įtempimų, kurie neigiamai veikia fasadines dangas, patariama rinktis šviesesnes spalvas.
Paklaustas apie tinko naudojimo klaidas, A. Gailius tikina, kad defektai dažniausiai atsiranda ne dėl tinko sudėties, bet dėl neteisingo naudojimo.
„Dažniausiai pasitaikanti statybininkų klaida – skubėjimas. Prieš dėdami tinką, jie nesulaukia, kad gerai išdžiūtų ir sutvirtėtų namo šiltinimui naudoti sluoksniai ir paviršiai. Paprastai tam reikia 10 dienų ar dviejų savaičių, žinoma, priklauso nuo oro sąlygų. Uždėjus dekoratyvinį tinką ant nesutvirtėjusių paviršių dėl nepakankamo sukibimo su pagrindu, atsiranda iškilimų, defektų ir įtrūkimų“, – perspėja VGTU profesorius.