Paukštynas buvo įkurtas prieš 60 metų, kaip per tą laiką keitėsi produkcija?
Per 60 metų įvyko tikrai daug ir įvairių pokyčių. Veiklos pradžioje produkcija buvo gana paprasta, niekas negalvojo apie konkurenciją, buvo tiesiog rūkomas visas viščiukas. Vėliau bėgant laikui atsirado rūkytos atskiros dalys (ketvirčiai, sparneliai, blauzdelės), vėliau atsirado dešros ir dešrelės. Asortimentas po truputi plėtėsi, keitėsi laikmetis, keitėsi vartotojų įpročiai, atsirado marinuoti gaminiai, kepsneliai, lėtai virti gaminiai, atsirado spalvingos ir patogios pakuotės. Smagu matyti kaip įmonės asortimentas išaugo iki tokio įvairaus.
Iš to, ką klientai perka, turbūt pastebite ir kintantį lietuvių maisto pasirinkimą, gal galėtumėte palyginti, kas buvo populiaru prieš 10–20 metų ir yra dabar?
Į šią įmonę sugrįžau po 10 metų pertraukos ir nustebau, kaip viskas buvo pasikeitę. Didelę įtaką padarė greitėjanti gyvenimo sparta, populiarėjančios greito maisto užkandinės taip pat gana stipriai pakoregavo vartotojų įpročius. Žmonės vis mažiau gamina namuose, o jei gamina tai tam skiria labai mažai laiko. Taip pat žmonės labai domisi maistu ir jo teikiamomis naudomis. Vis svarbiau yra parodyti vartotojui, kad mūsų gaminamas maistas nėra skirtas tik pasisotinti, bet jis taip pat yra ir baltymų bei įvairių kitų maistinių medžiagų šaltinis.
Kaip manote, ar lietuviams svarbu, kokius produktus vartoja, pavyzdžiui, kalbant apie ekologiją?
Lietuvos vartotojai vis atidžiau renkasi, ką valgo. Informacijos internete labai daug, didelę įtaką daro nuomonės formuotojai, kurie informaciją pateikia lengvai ir suprantamai, žmonės dalinasi vieni su kitais savo atradimais viena ar kita tema, dėl to vis daugiau sužino, tampa vis reiklesni.
Ekologiškas maistas Lietuvoje užima tam tikrą nišinę, gana mažą rinkos dalį. Tai yra Premium klasės produktai, deja, ne visiems įperkami. Vienose grupėse ekologiškų produktų yra vartojama daugiau, kitose mažiau. Ekologiškos mėsos Lietuvos maisto prekių parduotuvėse, deja, beveik nematau, bet labai svarią dalį užima greito paruošimo sriubos, pieno produktai, aliejus.
Galbūt yra produktų, kurie išliko nepakitę per daugybę metų?
Iš tokių į pirmąją vietą įrašyčiau virtą dešrą, dar kitaip ją liaudyje vadina „šlapianke“. Daug gandų supa šį produktą. Teko girdėti, kad ją gaminant yra naudojamas popierius arba tiesiog sudedamos visos atliekos ir susmulkinama iki vientisos masės. Galiu užtikrinti, kad taip tikrai nėra, mūsų įmonės virtas dešras aš ir pats su mielu noru valgau, paprastas sumuštinis kartais taip gerai numalšina alkį, o jam paruošti užtrunka labai mažai laiko. O jei dar užsidedi sūrio ir pašildai orkaitėje, tai praktiškai atstoja picą.
Į kokius rodiklius atsižvelgiate keisdami receptus?
Receptus keičiame dėl įvairių priežasčių. Kiekviena produktų grupė turi savo niuansų. Pavyzdžiui, kepsneliui pritrūko traškumo, ieškome būdų kaip tai pagerinti. Marinuotas gaminys iškepus būna per sausas, ieškome būdų kaip pridėti jam sultingumo. Būna, kad rinkoje atsiranda įdomių komponentų, kuriuos bandome pritaikyti esamuose produktuose. Dirbame su įvairių šalių klientais, vartotojų poreikiai dažnai skiriasi nuo mūsų vietinių, tenka atlikinėti korekcijas receptūrose, kad priartėti prie kitos rinkos vartotojų įpročių. Procesas dažnai būna pilnas iššūkių, apgaubtas galybės faktorių, bet tuo pačiu ir įdomus.
Šiuo metu lietuviai keliauja kur kas dažniau, nei paukštyno veiklos pradžioje, galbūt į gaminius dedate ir užsienyje populiarių prieskonių, pasitelkiate kitų šalių virtuvių receptus?
Pasaulis tikrai sumažėjo per pastaruosius kelis dešimtmečius. Mes, savo ruožtu, nuolat stebime rinkos pokyčius. Matome, kad vis populiaresni tampa Azijos šalių skoniai. Nors mes šį regioną dažnai bandome supaprastintai matyti, kaip vieną vienetą, bet jame yra daug šalių ir kiekvienos šalies vartojimo įpročiai labai skiriasi. Šiuo metu pakilimą išgyvena amerikietiška virtuvė. Pastaruosius kelis metus stebėjome augalinio maisto vartojimo augimą, bet ši maisto mada jau po truputi slūgsta. Lietuvoje žmonės šią madą priėmė labai sunkiai ir matome, kad mūsų vietinėje rinkoje šie produktai savęs taip ir neatrado. Sunku išskirti vieną prieskonį, mums dažnai įdomesnės jų kombinacijos, o jos būna labai įvairios ir produkte atsiskleidžia labai įvairiai. Visgi, kad ir kiek žmonės keliautų, pabandę kitų šalių maisto dažnai grįžta prie paprasto ir laiko patikrinto tradicinio skonio.
Ką lietuviai mėgsta labiau – mėsą, kiaušinius ar jau pagamintus produktus?
Aš labai mėgstu kiaušinienę su pakepinta dešra. Tokį patiekalą gana dažnai man kepdavo mano močiutė. Paprastas ir skanus maistas. Manau, kad pas kiekvieną namie mėgstamas koks nors patiekalas iš kiaušinių. Kalbant apie mėsą tai išskirčiau kelias pagrindines vartotojų grupes:
Dažnai gaminančius ir tai mėgstančius daryti;
Mėgstančius kepti, bet nemėgstančius maisto ruošti;
Mėgstančius valgyti ir nemėgstančius laiko gaišti virtuvėje.
Pirmosios grupės vartotojai perka dažniausiai žalią mėsą, patys ją ruošia, patys ieško skonio sprendimų, išbando įvairius maisto kepimo ir virimo būdus. Pas tokius vartotojus dažnai malonu užeiti pasisvečiuoti, nes visada gausi kažko įdomaus. Kitos dvi vartotojų grupės yra kiek kitokios. Antroji ypač išpopuliarėja vasarą kai įsisiūbuoja griliaus sezonas. Taip pat šviežiai keptas mėsos gaminys dažnai būna skanesnis. Trečioji yra skubančiųjų arba tiesiog mėgstančių užkandžiauti grupė. Visos šios grupės dažnai būna persipynusios ir visos mums, kaip mėsos produktų gamintojams, yra labai svarbios.
Kokią produkciją klientai mėgsta pagal sezoniškumą, o galbūt viskas – populiaru, nepriklausomai nuo metų laiko ar švenčių?
Tikrai jaučiame sezoniškumą. Matome kaip keičiasi gaminamas asortimentas. Šaltuoju metų laiku žmonės daugiau laiko praleidžia namuose, populiarėja kepimas orkaitėje ar keptuvėje, vartotojai tikriausiai dažniau užklysta ir į šaldytuvą užkąsti dešros. Vasarą įsisiūbuoja griliaus sezonas. Žmonės važiuoja prie ežero, dažniau miega kempinguose, susitinka su draugais gamtoje, dažniau būna atvirame ore. Šiltuoju metų laiku matome išaugusius marinuotos produkcijos pardavimus.
