Vaikai turi jaustis saugūs ir svarbūs
Nors apie mokytojo profesiją Artūras svajojo jau seniai, tai nebuvo jo pirmasis pasirinkimas. Pirmiausia jis baigė Visuomenės sveikatos bakalauro studijas Vilniaus universitete, po to bioetikos magistrantūrą Varšuvos universitete. Savanoriavo hospise, dirbo vaikų ir jaunimo vadovu, organizavo bendruomeninius renginius.
Į Vilniaus Šilo mokyklą A. Markevič atkeliavo vos prieš dvejus metus – sudalyvavęs projekte „Renkuosi mokyti – mokyklų kaitai“. Jau tada mokykla apie jį atsiliepė kaip apie pedagogą, niekada nenuleidžiantį rankų, net susidūrus su įvairiais sunkumais.
Atsiimdamas Meilės Lukšienės premiją, jaunas mokytojas dėkojo savo mamai, Vilniaus Šilo mokyklos bendruomenei, švietimo įstaigos vadovei. Pasak pedagogo, kartu dirbantys kolegos moko jį mylėti vaikus, o mokyklos vadovė leidžia klysti ir mokytis iš savo klaidų.
„Meilės Lukšienės premiją priimu kaip pasitikėjimo ženklą. Kaip ženklą, kad aš, kartu su panašiai mąstančiais, einame mokytis tinkamu keliu. Jį mums dar pačioje pradžioje parodė laisvės kūrėjai. Manau, kad nesuklysiu sakydamas, kad Meilė Lukšienė taip pat yra Lietuvos laisvės kūrėja. Ji ne kartą pabrėžė, kad Lietuvai reikalinga švietimo sistema, kuri nepaisydama įvairių pokyčių gebės išsaugoti ir vertinti dvi idėjas: žmoniškumo idėją ir tautos idėją.
M. Lukšienė labai gerai žinojo, kad laisvė prasideda viduje, žmogaus širdyje ir todėl privalome kurti mokyklą, kurioje kiekvienas vaikas jausis saugus, svarbus ir įgalintas atskleisti savo potencialą. Labai džiaugiuosi, kad einu keliu, kurį kažkada mums parodė Meilė Lukšienė“, – ant scenos kalbėjo premijos laureatas.
Mokytojo darbą priima kaip didelę dovaną
Kaip pasakoja pedagogas, malonumą padėti kitiems, suprasti ar atrasti ką nors naujo jis jautė dar pats besimokydamas mokykloje.
„Ir šiandien į mokyklą ateinu ne tik mokyti, bet ir mokytis. Iki šiol kiekvienas mano mokinys man yra didelis mokytojas, kuris priverčia mane pažinti atskirą pasaulį. Anksčiau aš neturėjau galimybės susitikti su ypatingais vaikais. Vaikais, kurie turi ribotas galimybes. Man ateiti mokyti buvo iššūkis – o kaip reikės su jais elgtis, kaip reikės juos priimti ir suprasti?“, – pasakoja Artūras Adamas Markevič.
Mokytojo darbą Meilės Lukšienės premijos laureatas priima ne tik kaip didelę dovaną, bet ir kaip ypatingą pareigą. Kuklindamasis jis prasitaria, kad kartais pagalvoja, ar išvis yra vertas dirbti pedagogu.
„Meilės šaltinis pedagogikai kyla iš susitikimo su vaikais ir pamatymo, kad kartais tavo buvimas pradžiugina ar padeda jiems atrasti pasaulio grožį. Žmonės, norintys dirbti su vaikais, yra kitokie. Jie taip pat turi patys išmokti džiaugtis smulkmenomis , kartu su vaiku eiti mažais žingsneliais ir visas ambicijas nustumti į šalį“, – šypsosi jis.
Visiems, o ypač ugdymo įstaigoms, sudėtingu COVID-19 pandemijos laikotarpiu jaunasis mokytojas nenuleido rankų – drauge su kolegomis vos per savaitę pavyko parengti unikalius nuotolinio ugdymo pamokų rinkinius. Šių pamokų pavyzdžiais aktyviai naudojosi visos šalies pedagogai, ugdantys vaikus, kurie turi ypatingus ugdymosi poreikius.
Į Meilės Lukšienės premiją šiemet pretendavo 19 mokytojų
Premija gali būti skiriama ne vyresniems nei 35 m. mokytojams už demokratiškumo, bendruomeniškumo, pilietiškumo, tautiškumo, humanizmo ir kūrybiškumo idėjų įgyvendinimą ir sklaidą. Premija, kuri skiriama kasmet, įprasminamas daktarės Meilės Lukšienės atminimas. Jauni pedagogai skatinami aktyviai įsitraukti į švietimo darbus. Kandidatūras gali teikti mokyklų vadovai, savivaldybės, tėvų, mokinių, taip pat kitos nevyriausybinės organizacijos, švietimo asociacijos.
Premiją 2010 m. įsteigė Švietimo, mokslo ir sporto ministerija.
Naujų ugdymo metodų taikymą, tinkamo emocinio klimato kūrimą, mokytojų kvalifikacijos tobulinimą skatina ES fondų finansuojamos priemonės - „Kokybės krepšelis“, „Ikimokyklinio ir bendrojo ugdymo mokyklų veiklos tobulinimas“, „Mokytojų ir kitų švietimo sistemos darbuotojų kvalifikacijos tobulinimas“ ir kt.